Sėkmingas kalakutų auginimas – įveikite klaidas ir iššūkius

Turinys

Kalakutai – naminiai paukščiai, kurie žemės ūkyje populiarumu nusileidžia vištoms, o jų auginimas paukštininkystės versle nėra taip plačiai paplitęs. Nepaisant to, kalakutų auginimas gali tapti pelningu verslu ar išskirtiniu hobiu tiems, kurie ieško alternatyvių galimybių paukštininkystėje. Šie naminiai paukščiai vertinami dėl kokybiškos ir maistingos mėsos, o jų produktai rinkoje sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Vis dėlto, kalakutų auginimas kelia nemažai iššūkių, nes reikalauja ypatingos priežiūros ir specialių žinių. Todėl šiame straipsnyje sudėsime visus taškus ant „i“, kad šie kelias būtų sklandesnis.

Veislių pasirinkimas ir tikslai

Kalakutai Lietuvos ūkiuose ir paukštininkystės versle yra antri pagal populiarumą auginami naminiai paukščiai. Paklausite, o kodėl ne pirmi? Šiai dienai daugiausiai auginama vištų, nes pastarųjų auginimas yra lengvas, greitas, efektyvus. Tu tarpu kalakutus auginti renkasi jau kiek labiau patyrę ūkininkai, nes tai reikalauja išsamių žinių apie jų mitybą, laikymo sąlygas, ligų prevenciją bei atidaus pasiruošimo kiekvienam auginimo etapui. Tam, kad kalakutų auginimas būtų išties veiksmingas procesas, būtina nusimatyti tikslus: ar šie paukščiai bus auginami mėsai, ar išgaunami kalakutų kiaušiniai, o gal bus perinamos naujos vados ir jaunikliai? Nuo to priklauso sąlygos, erdvės poreikis, kaina, laikas ir kiti ištekliai.

Dauguma kalakutų laikomi subrendę būdami 14-22 savaičių, tačiau kai kurioms veislėms subręsti reikia ir 25-30 savaičių. Tai reiškia, kad būtina į tai atsižvelgti renkantis kalakutų veisles. Pavyzdžiui:

mėsai geriausia rinktis greitai augančius, didelę masę užauginančius paukščius. Vienos tokių yra Big 6 bei B.U.T.9, kur patinai užauga iki 20–25 kg, patelės – 10–12 kg per 20–24 savaites. Plačiakrūčiai bronziniai kalakutai per 18-22 savaites pasiekia 15–20 kg (patinai) ir 8–10 kg (patelės).
Kiek mažesnis augimas, bet taip pat mėsai tinkamas variantas gali būti Norfolko juodieji kalakutai su 8–11 kg (patinų) ir 5,0–6,8 kg (patelių) prieaugiu. Universalūs baltieji olandiški kalakutai taip pat dažnai naudojami mėsai (patinai 10–14 kg, patelės 6–8 kg.)
Jeigu jūsų tikslas auginti kalakutus kiaušiniams (žymiai retesnis auginimo modelis), tai geriau rinktis gausiai kiaušinius dedančias veisles, tokias kaip Beltsvilio mažuosius baltuosius bei smulkiuosius baltuosius kalakutus. Jie per metus gali padėti iki 100–120 kiaušinių.

Jautrus kalakutų auginimas: kokios sąlygos būtinos?

Paukštininkyste užsiimantys ūkininkai žino, kad kalakutų auginimas kelia kiek daugiau sunkumų nei vištininkystė. Štai pagrindiniai reikalavimai šiems naminiams paukščiams:

Erdvė: Jei kalakutai bus auginami patalpoje, tai vienam paukščiui turi būt skiriama tiek ploto, kiek reikalauja jo amžius. Plotas ir erdvė turėtų „augti“ priklausomai nuo paukščio amžiaus tokia tendencija:

0–8 savaitės kalakučiukams reikia 0,6–0,7 m² vienam paukščiui;
8–16 savaičių 0,9–1,2 m²;
16–20 savaičių prireiks 1,5–2,4 m²;
20+ savaičių vienam kalakutui reikia 1,8–3 m² ploto.
Lauke reikės aptvertos zonos su stogeliu nuo lietaus ir bent apie 3–5 m² vienam individui.

Temperatūra: maži kalakučiukai reiklūs šilumai, todėl būtina palaikyti gana šiltą aplinką (iki 35 °C pirmomis dienomis). Suaugusiems tinka kiek mažesnė 15–20 °C temperatūra.

Vėdinimas: kadangi jaunikliai labai jautrūs drėgmei, būtina palaikyti veiksmingą vėdinimą, bet be skersvėjų.

Sausas paklotas: šiaudai ar pjuvenos, kurias reikia reguliariai keisti kas kelias dienas. Taip leidžiama sumažinti ligų riziką.

Pašaras ir maitinimas: pirmos 6 savaites kalakučiukams maitinti naudojami specialūs kombinuoti pašarai su dideliu baltymų kiekiu (~28–30 %). Jiems būtina nuolatinė prieiga prie švaraus vandens. Suaugę kalakutai maitinami įvairesniu pašaru, susidedančiu iš grūdų (kviečiai, miežiai, kukurūzai), baltyminių priedų (žirniai, sojų rupiniai), žalios žolės. Jų mitybą galima praturtinti mineralais ir vitaminais (kreida, kriauklių miltai).

Kalakutų auginimas: pradėkime nuo jauniklių

Bene labiausiai varginanti kalakutų auginimo dalis – jauniklių auginimas. Nors pati priežiūra nereikalauja sunkiai įgyvendinamų sąlygų, tačiau kalakučiukų mirtingumas kelia daugiausiai klausimų. To išvengti galima vadovaujantis patarimais:

Pirkite kalakučiukus tik patikimuose ūkiuose arba iš sertifikuotų veisėjų. Paukščiukai turėtų būti aktyvūs, blizgančiomis akimis su sausais snapeliais ir kojomis. Be to, geriau įsigyti 1–2 savaičių amžiaus kalakučiukus ir kad jaunikliai būtų vieno amžiaus (dėl ligų prevencijos)
Toliau, gyvybiškai svarbu tampa laikymo sąlygos. Pirmomis savaitėmis palaikoma reikiama šiluma, sausumas, šviesa 24 h per parą, pilnavertis, baltymingas pašaras.
Klaida daroma tuomet, jeigu mažus kalakučiukus iš karto paleidžiate į didelį aptvarą. Tokiu būdu gali kilti problemų užtikrinant temperatūrą, saugumą, prieinamumą prie maisto ir vandens.

Ko reikia paaugusiems kalakučiukams?

Kai jaunikliai sustiprėja, galima palengva keisti priežiūrai reikalingas sąlygas:

Temperatūra palaipsniui mažinama 2–3 °C per savaitę.
Maždaug kas 6 savaites lesalas keičiamas mažiau baltymų turinčiu pašaru. Nuo 7–12 sav. skiriamas lesalas su 22–24 % baltymų, o nuo 12 sav. – 18–20 % baltymų, įterpiant daugiau grūdų ir žolės.
Atitinkamai didinamas erdvės plotas.
Galima mažinti apšvietimą iki 14–16 val. šviesos per parą.

Kitas kalakutų auginimo etapas prasideda tuomet, kai gerokai paaugę kalakučiukai išleidžiami laukan į didesnį aptvarą ar erdvę lauke. Kalakutai mėgsta vaikščioti ir ganytis, tai gerina jų sveikatą ir mėsos kokybę, nes būdami lauke paukščiai gauna natūralių vitaminų D ir A. Vis dėlto, aptvaras turi būti paruoštas su papildomai įrengtu pavėsiu ir apsauga nuo lietaus, o nakčiai paukščiai apskritai uždaromi viduje, nes taip yra saugiau dėl plėšrūnų grėsmės ir rasos.

Kalakutų auginimas ir sveikata

Visais kalakuto gyvenimo etapais būtina stebėti šių paukščių sveikatą. Pirmiausia, pasitarus su veterinaru, vykdoma skiepijimo programa arba išskirtinės skiepų dozės. Taip pat, pirmą kartą prieš įleidžiant naujus paukščius į tvartą, aptvarą ar kitą uždarą erdvę, išvalykite ir dezinfekuokite patalpas. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad kalakutų negalima auginti ir laikyti kartu su vištomis, nes pastarosios gali perduoti ligas, kurioms kalakutai itin jautrūs. Jei pastebimi pirmi ligos požymiai, tokie kaip vangumas, pūkų pasišiaušimas ar apetito stoka, tokius paukščius geriausia izoliuoti ir gydyti.

Jei jums svarbiau kalakutų kiaušiniai

Kalakutų kiaušiniai ir jų išgavimas arba jauniklių perinimas yra gana nišinė sfera ūkiuose, todėl tai gali tapti sėkmingu verslo modeliu. Vis dėlto , būtina pasirūpinti kalakučių sveikata, priežiūra ir sąlygomis:

Pasirinkus „kiaušiningas“ kalakutų veisles (dedančios po 100–120 kiaušinių per metus), pirmuosius kiaušinius kalakutės pradės dėti 7–8 mėnesių amžiaus. Pirmasis dėjimo sezonas paprastai prasideda pavasarį (kovą–balandį), kai pailgėja dienos, bet šį procesą galima „apgauti“ dirbtinai prailginant apšvietimą iki 14–16 val. šviesos per parą.
Kiaušiniams dėti patelėms reikalinga netriukšminga aplinka ir švarūs, erdvūs (apie 60×60 cm) lizdai su minkštu šiaudų ar pjuvenų paklotu. Kalakučių mitybą pagerinkite kalcio, baltymų ir vitaminų papildais.
Jei jūsų tikslas yra išauginti ir parduoti jauniklius, tuomet verta laikyti pateles su patinu santykiu ~1 patinas / 8–10 patelių. Kalakutė gali išperėti 15–17 kiaušinių per kartą, o procesas trunka 27–28 dienas. Perėjimo metu būtina ramybė, šiluma ir maistas šalia lizdo.

Paskutinis kalakutų auginimo etapas – skerdimas

Dauguma ūkininkų renkasi kalakutus auginti mėsai, todėl sulaukę tam tikro amžiaus paukščiai esti pasmerkti skerdimui. Populiariausios kalakutų veislės subrendusiais laikomi 20–24 savaičių amžiaus, todėl tai optimalus laikas skerdimui. Patelės dažnai auginamos trumpiau (iki 18 savaičių), nes jų augimas lėtėja. Mėsai auginamus kalakutus reikėtų vengti perauginti, nes vėliau vyresni paukščiai sunaudoja daug pašaro, o mėsa tampa kietesnė.

Šaltiniai:

Sėkmingas kalakutų auginimas – kaip įveikti dažniausias klaidas ir kylančius iššūkius?