Naminiai paukščiai: nuo vištų iki egzotinių fazanų

Turinys

Naminių paukščių auginimas Lietuvoje vis labiau populiarėja – nuo tradicinių vištų iki egzotiškų stručių ar povų. Kiekviena rūšis turi savo specifiką, reikalavimus ir ekonominį potencialą. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamas rūšis, bet ir žinoti, ar galima jas laikyti kartu, kokias sąlygas reikia sukurti sėkmingam auginimui. Apžvelkime, kokie naminiai paukščiai gali būti auginami Lietuvoje.

Vištos – universalus pasirinkimas pradedantiesiems

Vištos buvo ir išlieka populiariausi naminiai paukščiai Lietuvoje dėl savo nepretenzingumo ir gero produktyvumo. Lengvųjų veislių vištos lytiškai subręsta jau 4,5–5 mėnesių amžiaus, o sunkesnių veislių vištos – 5,5–6 mėnesių amžiaus.

Produktyvumas nuostabiai aukštas: dėsliosios vištos pirmaisiais metais padeda iki 220–230 kiaušinių, o kai kurios dedeklės – daugiau kaip 300 kiaušinių per metus. Vištos puikiai tinka pradedantiesiems paukštininkams, nes jos lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų ir gali būti laikomos tiek ant gilaus kraiko, tiek ant laktų ar narveliuose.

Laikymo sąlygos vištoms nėra sudėtingos. Jos gali būti laikomos atskiroje patalpoje ant gilaus kraiko, ant laktų, ant vielos tinklo grindų ar narvuose. Temperatūra patalpoje turėtų būti 13–18 °C, santykinis oro drėgnumas – 65–70 proc. Mėsiniams paukščiams 1 m² laikoma iki 4,5–5 paukščių.

Kalakutai – mėsinės krypties paukščiai

Kalakutai vertinami dėl gausios kokybiškos mėsos gamybos, tačiau jų auginimas sudėtingesnis nei vištų. Kalakutės lytiškai subręsta 8–10 mėnesių amžiaus, bet namuose auginamos ima dėti kiaušinius tik anksti pavasarį, kai dienos pasiekia 12–14 valandų ilgumą.

Kalakutai reikalauja daugiau dėmesio ir specializuotų sąlygų. Kalakutus auginti sudėtingiau negu kitų paukščių jauniklius. Jie pirmomis dienomis jautrūs drėgmei, skersvėjams, temperatūros pokyčiams. Dėl šios priežasties kalakutai labiau tinka patyrusiems paukštininkams.

Kai kurios kalakutės, kurių dėslumo ciklas trunka 21–25 savaites, padeda 60–100 kiaušinių per sezoną. Ekonomiškai kalakutai atsiperka dėl didesnės mėsos masės ir aukštesnės kainos už kilogramą.

Vandens paukščiai: antys ir žąsys

Antys ir žąsys priklauso vandens paukščių kategorijai ir turi panašius poreikius bei laikymo specifiką. Šie paukščiai gali būti laikomi kartu, nes jų biologiniai ir elgsenos poreikiai sutampa.

Antys išskirtinai produktyvios: Pekino veislės antys per pirmąjį (maždaug 9 mėnesių) ciklą padeda 160–190 kiaušinių. Žąsų dėslumas labiau svyruoja – nuo 15–18 iki 75–80 kiaušinių per sezoną (3–5 mėnesius).

Vandens paukščiai mažiau reiklūs šėrimui žiemos metu, nes gali maitintis bulvėmis ir įvairiais sultingaisiais bei žaliaisiais pašarais. Nededančias antis ir žąsis galima lesinti bulvėmis, įvairiais sultingaisiais ir žaliaisiais pašarais; be to, jos prilesa ganyklose ir vandens telkiniuose.

Idealus vandens paukščių auginimo variantas šiltuoju metų laiku – galimybė naudotis natūraliais rezervuarais ar mažomis upėmis su lėta srove. Tokiomis sąlygomis paukščiai patys susiranda iki pusės jiems reikalingo maisto.

Putpelės – kompaktiškas sprendimas

Putpelės nors ir nėra tradicinės Lietuvos ūkiuose, bet vis populiarėja dėl savo unikalių savybių ir kompaktiškumo. Šie paukščiai išskirtiniai tuo, kad jų kūno temperatūra yra 42 laipsniai – dviem laipsniais aukštesnė nei vištų ar kitų paukščių. Todėl jas retai puola ligos, putpelės yra sveikesnės nei kiti naminiai paukščiai.

Putpelių patelės bręsta sparčiai ir kiaušinius pradeda dėti nuo 45–47 dienos. Laikomos narveliuose gali padėti iki 320 kiaušinių per metus. Putpelės idealiai tinka tiems, kurie turi ribotą plotą – keturių paukščių šeimynėlė puikiai gali įsikurti net ir jūsų bute, o laikant daugiau nei 20–30 vienetų teks išskirti atskirą gyvenamąjį plotą.

Laikymo sąlygos putpelėms yra specifinės. Patalpos temperatūra gali svyruoti nuo 18–24 °C, ideali temperatūra – apie 20 °C. Prie 16 °C ir prie 25 °C temperatūros, putpelės nustoja dėti kiaušinius. Patalpa turėtų būti šilta, sausa, gerai vėdinama. Putpelės nepakenčia skersvėjų.

Povai – dekoratyviniai ir prestižiniai

Povai Lietuvoje daugiausia auginami dekoratyviniais tikslais kaip sodybų puošmena. Šis iš Pietų Azijos kilęs gražusis paukštis pamažu užkariauja ir Lietuvos sodybas. Iš gausybės povų rūšių Lietuvoje gyvena tik kelios, geriausiai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato.

Povai yra lepūs jaunystėje – kol išauginami nuo išsiritimo momento iki 8 mėnesių. Tačiau suaugę povai yra labai atsparūs šalčiams ir gali pakęsti net 30 laipsnių šaltį. Povai nėra išrankūs lesalui, tačiau atsiradus kombinuotiems pašarams jų auginimas itin palengvėjo.

Dažniausiai Lietuvos sodybas puošia juodašoniai, paprastieji Indijos ir baltieji povai. Patelės gan kuklios, jas puošia tik ant galvos esanti plunksnų karūnėlė, o patinai neturi sau lygių savo grožiu.

Įsigyti ūgtelėjusių povų porelę kainuoja nuo 100–1500 eurų. Brangiausi šiuo metu – baltieji povai. Vis dėl to augintojų teigimu, tai – ne verslas, o tik puošmena. Dėl brangumo povai nėra valgomi.

Fazanai – iššūkis patyrusiems

Fazanai Lietuvoje auginami tiek medžioklės, tiek dekoratyviniais tikslais. Fazanas yra svetimžemė, Lietuvoje introdukuota rūšis, kuri nelaisvėje gerai veisiasi, bet mūsų klimato sąlygomis be žmogaus pagalbos neišsilaiko.

Fazanai judrūs, greitai bėga, puikiai geba slėptis, skrenda greitai. Minta augalais, moliuskais, vabzdžiais, sliekais, mažomis varlėmis, driežais. Fazanų patelė į dėtį sudeda 8–14 žalsvai pilkus, rusvus kiaušinius, o viena fazanų patelė sudeda beveik 100 kiaušinių per sezoną.

Žiemą fazanams būtina intensyvi globa ir pastovus maitinimas. Daug jų išgaudo įvairūs plėšrūnai: lapės, mangutai, plėšrieji paukščiai. Todėl, norint juos išlaikyti, būtina kasmet išleisti inkubatoriuose išperintų ir voljeruose paaugintų fazaniukų.

Stručiai – praeitų dešimtmečių egzotika

Stručiai Lietuvoje buvo labai populiarūs 1997–2008 metais, tačiau dabar jų auginimas žymiai sumažėjo. Vis dar auginantis stručius ūkininkas tvirtino, kad Lietuvoje stručių verslai žlugo, nes ūkininkai nesugebėjo parduoti produkcijos.

Stručiai nėra lepūs ir ypatingos priežiūros reikalaujantys paukščiai. Pasaulyje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad stručiai būtų susirgę paukščių gripu ar išplatinę kokią nors ligą. Stručių auginimo patalpos turi būti maždaug 2,7 metro aukščio ir 10 kvadratinių metrų vienam suaugusiam stručiui. Papildomai patalpų šildyti nereikia nei vasarą, nei žiemą.

Per vadinamąjį dėjimo sezoną kiekviena stručio patelė padeda iki 40 kiaušinių, kurie perinami inkubatoriuje 40 dienų. Stručiukas išsirita sveriantis kilogramą, po metų jis jau sveria apie 100 kilogramų ir tinka parduoti mėsai.

Naminiai balandžiai – istorinis ryšys su žmogumi

Naminiai balandžiai yra vienas seniausių žmonių domestikuotų paukščių. Kaip manoma, pirmieji uoliniai karveliai buvo domestikuoti 3000 metais prieš mūsų erą. Nuo to laiko iš jų buvo išveista apie 1000 įvairių kūno formų, spalvų naminių karvelių veislių.

Balandžius geriausia auginti užmiestyje, specialiose balandinėse. Jie dažniausiai laikomi poromis ir gyvena voljeruose, kur gali vaikščioti bei būti laisvai paleidžiami paskraidyti. Balandžių auginimas Lietuvoje dažniausiai yra pomėgis, o ne pelningas verslas.

Naminių balandžių produktyvumas specifinis: per metus jie gali perėti 1–3 kartus, o patelė dažniausiai deda po 2 kiaušinius. Kiaušinių perėjimas trunka 15–19 dienų, o jaunikliai lizdą palieka maždaug po 35 gyvenimo dienų.

Veisliniai balandžiai (dekoratyviniai ir pašto balandžiai) gyvena ilgiausiai – 25–32 metus ir dažnai išlieka vaisingi iki gyvenimo pabaigos. Miesto balandžiai laisvėje vidutiniškai gyvena 3–5 metus, tačiau palankiomis sąlygomis gali sulaukti ir 10 metų bei daugiau.

Pašto balandžių istorinis vaidmuo labai svarbus: jie buvo viena pirmųjų komunikacijos priemonių, o jų nuopelnai pripažinti medaliais per karus ir olimpiadas. Didžiausias džiaugsmas augintojams – kai paukštelis, paleistas nežinomoje vietoje, sėkmingai grįžta namo.

Naminiai paukščiai: palyginamoji lentelė

Rūšis	Brandos amžius	Kiaušinių skaičius/metai	Temperatūros reikalavimas	Plotas 1 paukščiui	Auginimo sudėtingumas
Vištos	4,5–6 mėn.	220–300	13–18 °C	0,2–0,25 m²	Lengvas
Kalakutai	8–10 mėn.	60–100	13–18 °C	0,3–0,4 m²	Vidutinis
Antys	8–10 mėn.	160–190	13–18 °C	0,25–0,3 m²	Lengvas–vidutinis
Žąsys	8–10 mėn.	15–80	13–18 °C	0,5–1 m²	Lengvas–vidutinis
Putpelės	45–47 d.	300–320	18–24 °C	1 m²	Vidutinis
Balandžiai	6–8 mėn.	4–12	15–25 °C	2–5 m²	Vidutinis
Povai	2–3 metai	20–30	-30 iki +25 °C	50–100 m²	Sunkus
Stručiai	4 metai	30–100	0–25 °C	100–200 m²	Vidutinis

Ar galima laikyti skirtingas rūšis kartu?

Vienas svarbiausių klausimų pradedantiesiems – ar galima kombinuoti skirtingas paukščių rūšis. Patirtis rodo, kad ne visos kombinacijos yra sėkmingos.

Sėkmingos kombinacijos:

Vandens paukščiai tarpusavyje puikiai dera. Antys ir žąsys gali būti laikomos kartu, nes turi panašius poreikius vandens, maisto ir gyvenamosios erdvės atžvilgiu. Abiejų rūšių paukščiai turi panašius biologinius poreikius ir elgseną.
Skirtingo amžiaus tos pačios rūšies paukščiai geriau laikomi atskirai pradžioje, o vėliau gali būti apgyvendinami kartu. Broileriai gyvena atskirai nuo dedeklių, net jei tai tos pačios rūšies paukščiai.

Vengtinos kombinacijos:

Putpeles dėl savo mažo dydžio ir specifinių temperatūros bei erdvės reikalavimų geriausia laikyti atskirai nuo kitų paukščių. Keturių paukščių šeimynėlė puikiai įsikurs atskiroje erdvėje.
Egzotiškieji paukščiai (povai, fazanai, stručiai) reikalauja atskirų plotų ir specifinės priežiūros, todėl juos derinti su tradiciškaisiais paukščiais nerekomenduojama.
Vištos su kalakutais gali sukelti problemų dėl skirtingo dydžio ir agresyvumo lygių, todėl geriau juos laikyti atskirose teritorijose.

Naminiai paukščiai: sezoninio auginimo galimybės

Daugelis ūkininkų renkasi sezoninį paukščių auginimą, nes tai leidžia sumažinti žiemos šildymo kaštus ir optimizuoti darbo laiką. Pavyzdžiui, broilerius patartina įsigyti gegužės pradžioje: per porą mėnesių jie užauga ir gali būti paruošti vartojimui arba perdirbimui.

Vandens paukščiai – antys, žąsys ar net kai kurios putpelės – taip pat tinka sezoniniam auginimui, ypač jei vasarą turima prieiga prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Tokiose sąlygose paukščiai gali dalį maisto susirasti patys, o jų augimo sąlygos artimesnės natūralioms. Žiemą šių paukščių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio: būtinas šildymas, sausas guolis ir reguliarus maitinimas. Dėl šių priežasčių dauguma ūkininkų žiemą vandens paukščių nepalieka – jie naudojami mėsai arba perkeliami į kitus ūkius, kur yra galimybė žiemoti.

Sezoninis auginimas ypač patrauklus pradedantiesiems paukštininkams arba tiems, kurie nori išbandyti skirtingas rūšis – nuo vištų ir broilerių iki putpelių, ančių ar žąsų – be ilgalaikių investicijų į patalpų įrengimą ir priežiūrą žiemą.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems

Pradedantiesiems paukštininkams svarbu pasirinkti tinkamą rūšį, laikymo sąlygas ir žinoti pagrindinius teisės bei ekonominius aspektus. Tinkamai planuojant auginimą, galima greitai pasiekti rezultatų ir išvengti problemų.

Pasirinkimo kriterijai:

Vištos – puikus pasirinkimas pradedantiesiems: nepretenzingos, greitai auga, produktyvios ir vislios.
Vandens paukščiai (antys, žąsys) – tinka turintiems prieigą prie vandens telkinio arba galintiems įrengti vonias; gali būti pagrindiniu arba papildomu ūkiu.
Putpelės – idealios mažam plotui ir maksimaliam kiaušinių skaičiui; reikalauja tiksliau palaikomos temperatūros.
Egzotiški paukščiai (fazanai, stručiai) – labiau patyrusiems, reikalauja specializuotos priežiūros ir didesnių investicijų.

Veterinarijos ir teisiniai aspektai:

Laikyti paukščius reikia uždarose patalpose ar aptvaruose dėl paukščių gripo prevencijos.
Ūkis turi būti registruotas, jei planuojama realizuoti produkciją.
Patalpos turi atitikti biosaugos reikalavimus: lankytojų apribojimai, dezinfekcija, žurnalų pildymas apie šėrimą, ligas ir gaišenas.

Ekonominiai aspektai ir investicijų planavimas:

Pradinės investicijos priklauso nuo rūšies: vištos – mažiausios, putpelės – kompaktiški narvai ir inkubatorius, egzotiški paukščiai – didelės išlaidos patalpoms ir priežiūrai.
Produkcijos realizavimas: prekyba kiaušiniais aktyviausia prieš šventes, putpelių kiaušiniai turi nišinę, dažniausiai brangesnę, rinką. Mėsos realizavimas reikalauja planavimo ir sezoninio auginimo strategijos, kad būtų optimizuoti kaštai.

Taigi, naminių paukščių auginimas gali būti ir pelningas verslas, ir malonus hobis, tačiau sėkmė priklauso nuo tinkamo pasirinkimo pagal savo galimybes, patirtį ir tikslus.

Pradedantiesiems tvirtai rekomenduojame pradėti nuo vištų – jos duoda geriausią mokymosi patirtį ir greičiausią investicijų atsipirkimą. Įgijus patirties, galima eksperimentuoti su vandens paukščiais ar putpelėmis.

Egzotiškieji paukščiai tinka tik turintiems pakankamai žinių, finansų ir specializuotos rinkos supratimo. Juos geriau rinktis kaip papildoma nišą ar hobį, o ne pagrindinę veiklą.

Svarbiausia – sukurti tinkamas sąlygas, užtikrinti kokybišką šėrimą ir laikytis higienos bei veterinarijos reikalavimų. Sisteminis požiūris nuo patalpų parengimo iki produkcijos realizavimo yra sėkmingo paukštininkystės verslo ar pomėgio pagrindas.

Šaltiniai:

Naminiai paukščiai: nuo vištų iki egzotinių fazanų. Ką rinktis ir kaip sėkmingai auginti?