Maistinių kandžių naikinimas: kaip apsaugoti grūdus ir sausąsias atsargas ūkyje?

Maistinė kandis (Plodia interpunctella) – tai vienas iš pavojingiausių ir plačiausiai paplitusių sandėliuojamų žemės ūkio produktų kenkėjų visame pasaulyje. Šis nedidelis drugys, kurio vikšrai maitinasi grūdais, miltais, riešutais, džiovintais vaisiais ir kitais sausais produktais, gali per trumpą laiką padaryti didžiulių nuostolių ūkio derlių atsargoms. Lietuvos ūkiuose maistinės kandys problema tampa vis aktualesne, ypač šiltėjant klimatui ir intensyvėjant grūdų prekybai. Tinkami profilaktiniai veiksmai ir efektyvus maistinių kandžių naikinimas yra būtini norint išsaugoti derlių kokybę ir ekonominę vertę.

Maistinės kandies biologija ir žala ūkiui

Maistinė kandis yra nedidelis drugys, kurio sparnų ilgis siekia 8–10 mm. Suaugę individai yra lengvai atpažįstami pagal būdingą spalvą – priekiniai sparnai pilkšvi prie pagrindo ir rausvai rudi ties galais, su tamsesnėmis zigzaginėmis juostelėmis. Būtent vikšrai daro didžiausią žalą – jie yra balti arba rausvi, apie 12–13 mm ilgio, su ruda galva.

Viena patelė per gyvenimą gali padėti 200–400 kiaušinėlių tiesiai ant grūdų ar kitų maisto produktų paviršiaus. Palankiomis sąlygomis (22–28 °C temperatūroje) kiaušinėliai išsirita jau po 3–8 dienų, o pilnas vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugusio drugio gali užtrukti vos 28–35 dienas. Tai reiškia, kad per vieną sezoną gali išsivystyti 4–6 kartos, o populiacija išauga eksponentiškai.

Vikšrai maitinasi grūdų paviršiumi, daigais, skverbiasi į grūdus, palieka ekskrementus ir voratinkliais apipina produktus. Užkrėsti grūdai tampa netinkami ne tik žmonių maistui, bet ir pašarams. Ekonominiai nuostoliai atsiranda ne tik dėl tiesioginio grūdų sunaikinimo – užteršti produktai praranda vertę, gali būti atmesti pirkėjų arba gali būti būtinos valymo ir apdorojimo išlaidos. Be to, maistinės kandies buvimas grūduose kelia higienos ir maisto saugos problemas.

Rizikos veiksniai ir užkrėtimo būdai

Maistinės kandys į ūkį paprastai patenka su užkrėstais grūdais, kruopomis ar kitais produktais. Rizika ypač padidėja perkant grūdus iš kitų ūkių ar perdirbimo įmonių, importuojant sėklas ar pašarus. Kartais suaugę drugiai gali atskristi į sandėlius iš gretimų užkrėstų patalpų ar net iš lauko, nors tai rečiau pasitaikanti situacija.

Užkrėtimą skatina keletas veiksnių. Pirmiausia, netinkama sandėliavimo temperatūra – maistinės kandys intensyviai dauginasi, kai temperatūra viršija 18–20 °C. Antra, nepakankama sandėlių higiena, grūdų likučių kaupimasis kampuose, plyšiuose ir ant įrangos. Trečia, ilgas grūdų laikymo laikotarpis be tinkamo stebėjimo ir rotacijos. Ketvirta, prastas patalpų sandarumas, leidžiantis drugiams laisvai migruoti.

Ūkininkai turėtų būti ypač budrūs priimant naują derlių ar perkant produktus. Būtina kruopščiai apžiūrėti gaunamus grūdus, ieškoti vikšrų, lėliukių arba suaugusių drugių pėdsakų. Jei įtariamas užkrėtimas, produktus reikia izoliuoti ir nedelsiant ištirti.

Prevencijos svarba

Efektyviausias būdas kovoti su maistinėmis kandžių yra jų atsiradimo prevencija. Tai prasideda dar prieš derliaus nuėmimą ir tęsiasi visą saugojimo laikotarpį.

1. Sandėlių paruošimas – prieš kiekvieną naują derliaus sezoną būtina atlikti kruopštų sandėlių, aruodų ir kitų patalpų valymą. Reikia pašalinti visus ankstesnių metų grūdų likučius, išsiurbti dulkes, išvalyti ventiliacijos sistemas. Patalpas rekomenduojama dezinfekuoti naudojant tinkamus preparatus arba termiškai apdoroti (jei įmanoma).
2. Sandarumo užtikrinimas – visi plyšiai sienose, grindyse, lubose turi būti užsandarinti. Langai ir durys turėtų būti aprūpinti smulkiaakiais tinkleliais (ne didesniais kaip 1,5 mm), kurie neleidžia drugiams patekti į vidų. Ventiliacijos angos taip pat turi būti apsaugotos tinkleliais arba filtrais.
3. Temperatūros kontrolė – tai vienas svarbiausių veiksnių. Jei įmanoma, grūdus reikia laikyti žemesnėje nei 15 °C temperatūroje. Tokiomis sąlygomis maistinės kandies vystymasis labai sulėtėja arba visai sustoja. Žiemą galima efektyviai vėdinti patalpas, išnaudojant žemą lauko temperatūrą. Vasarą būtina užtikrinti gerą izoliaciją ir, jei įmanoma, aktyvų vėsinimą.
4. Drėgmės valdymas – grūdų drėgnumas turėtų būti 12–13 % ar mažesnis, o santykinė oro drėgmė patalpose – apie 50–60 %. Šios sąlygos ne tik sulėtina kenkėjų vystymąsi, bet ir apsaugo grūdus nuo pelėsių.
5. Tinkama grūdų rotacija – produktai turėtų būti naudojami pagal FIFO (first in, first out) principą. Tai reiškia, kad senesnės atsargos turi būti panaudojamos pirmiau, taip sumažinant ilgo laikymo riziką.

Kokių veiksmų imtis pastebėjus maistines kandis

Net ir laikantis visų prevencijos priemonių, būtina reguliariai stebėti grūdų būklę ir kontroliuoti galimą užkrėtimą. Ankstyvasis aptikimas leidžia greitai sureaguoti ir užkirsti kelią dideliam žalos mastui.

1. Feromoninės gaudyklės – tai efektyviausias būdas stebėti maistinių kandžių populiaciją. Gaudyklės su lytiniais feromonais pritraukia patinus drugius ir leidžia nustatyti, ar patalpose yra aktyvių kandžių. Gaudykles reikia kabinti prieš derliaus nuėmimo sezoną ir tikrinti kas 1–2 savaites. Jei gaudyklėje pasirodo drugiai, tai signalizuoja apie būtinybę imtis veiksmų maistinių kandžių naikinimui.
2. Vizualinė inspekcija – reguliariai (bent kartą per mėnesį) reikia tikrinti grūdų paviršių, ieškoti vikšrų, lėliukių, voratinklių ar ekskrementų. Ypač atidžiai reikia tikrinti kampus, sienas ir vietas prie ventiliacijos angų, kur kandys dažniau randasi.
3. Grūdų ėmimas ir tikrinimas – su specialiais zondais galima paimti grūdų mėginius iš skirtingo gylio ir vietų, juos persijoti ar peržiūrėti ieškant kenkėjų. Tai ypač svarbu dideliuose sandėliuose.

Maistinių kandžių naikinimas mechaniniais ir fiziniais metodais

Pastebėjus maistinių kandžių užkrėtimą, reikia greitai ir efektyviai reaguoti. Pirmenybė teikiama mechaniniams ir fiziniams metodams, kurie yra saugesni ir nekelia cheminių liekanų problemų.

• Terminis apdorojimas – vienas efektyviausių metodų. Maistinės kandys visais vystymosi tarpsniais žūva, kai temperatūra pasiekia 50–55 °C ir tokia išlaikoma 30–60 minučių, arba kai grūdai atšaldomi iki -15 °C ir žemesnės temperatūros. Grūdų džiovinimo metu galima taikyti terminį režimą, kuris ne tik sumažina drėgmę, bet ir sunaikina kenkėjus. Žiemos metu efektyvu vėdinti patalpas ir leisti grūdams atšalti – tai pigus ir ekologiškas metodas.
• Perkrovimas ir sijojimas – grūdų perkrovimas iš vieno aruodo į kitą, derinamas su sijojimu, leidžia mechaniškai atskirti užkrėstus grūdus, vikšrus ir jų ekskrementus. Prieš perkrovimą tuščią aruodą būtina kruopščiai išvalyti ir, jei reikia, dezinfekuoti. Proceso metu grūdai taip pat vėdinami, o kandžių populiacija mechaniškai sunaikinama.
• Inertinių dulkių naudojimas – diatominė žemė (diatomitas) ar kaolino dulkės ant grūdų paviršiaus fiziškai pažeidžia vabzdžių išorinį skeleto sluoksnį, sukeldamos jų dehidrataciją ir žūtį. Šis metodas veikia prieš visus vystymosi tarpsnius ir yra saugus naudoti maistinių grūdų saugojimo metu. Dulkės gali būti maišomos su grūdais 0,5–1 kg/ t kiekiu.

Maistinių kandžių naikinimas pesticidais

Kai užkrėtimas maistinėmis kandimis stiprus arba mechaniniai metodai nepakankamai efektyvūs, gali tekti naudoti cheminius preparatus. Lietuvoje leidžiama naudoti tik Valstybinės augalininkystės tarnybos registruotus augalų apsaugos produktus.

• Kontaktiniai insekticidai – piretroidų grupės preparatai (deltametrinas, cipermetrinas) arba fosforo organiniai junginiai (pirimifosmetilis, malationas) gali būti naudojami apdorojant tuščias patalpas prieš sandėliuojant grūdus arba tiesiogiai ant grūdų, jei preparatas tam registruotas. Svarbu griežtai laikytis instrukcijų dėl dozavimo, taikymo būdo ir laukimo laikotarpio.
• Fumigacija – fosfino dujos (gaunamos iš aliuminio fosfido ar magnio fosfido tablečių) yra itin efektyvios prieš maistines kandis visais vystymosi tarpsniais. Fumigacija atliekama sandariai uždarytose patalpose ar po specializuotomis dangomis. Tai pavojinga procedūra, kurią gali vykdyti tik licencijuoti specialistai su atitinkama įranga ir apsaugos priemonėmis. Fosfino dujos yra toksiškos žmonėms ir gyvūnams, todėl po fumigacijos būtina kruopšti vėdinimo programa.
• Aerozoliniai preparatai – naudojami apdorojant patalpas, plyšius, sunkiai prieinamas vietas. Jie greitai sumažina suaugusių drugių kiekį, bet mažiau veikia kiaušinėlius ir lėliukes.

Naudojant bet kokius cheminius preparatus, būtina dėvėti apsaugos priemones (respiratorius, pirštines, apsauginius drabužius), užtikrinti gerą ventiliaciją ir laikytis visų saugos reikalavimų. Apdoroti grūdai gali būti naudojami tik pasibaigus nustatytam laukimo laikotarpiui.

Integruotas kenkėjų valdymas – šiuolaikinis požiūris

Šiuolaikiniuose ūkiuose maistinių kandžių naikinimas remiasi integruoto kenkėjų valdymo (IPV) principais. Tai kompleksinis požiūris, derinantis prevenciją, stebėjimą, mechaninius, fizinius ir (tik būtinybės atveju) cheminius metodus.

IPV strategija prasideda nuo rizikos įvertinimo – kokios sąlygos ūkyje, kokie produktai saugomi, kokia užkrėtimo istorija. Toliau kuriamas prevencijos planas, apimantis patalpų paruošimą, temperatūros ir drėgmės valdymą, sanitarines priemones. Įdiegiama stebėjimo sistema su feromoninėmis gaudyklėmis ir reguliariomis patikromis.

Jei užkrėtimas aptinkamas anksti ir mastas nedidelis, taikomos fizinės priemonės – temperatūros režimas, grūdų perkrovimas. Cheminiai preparatai naudojami tik kaip paskutinė priemonė, kai kiti metodai neveikia arba užkrėtimas maistinėmis kandimis per didelis.

Svarbu vesti užrašus apie visas atliktas procedūras, stebėjimo rezultatus, taikytus metodus ir jų efektyvumą. Tai leidžia analizuoti situaciją, mokytis iš patirties ir nuolat tobulinti apsaugos sistemą.

Maistinių kandžių naikinimas ir kontrolė yra nuolatinis procesas, reikalaujantis dėmesio, sistemingumo ir kompleksinio požiūrio. Nė vienas metodas atskirai nėra visiškai efektyvus – tik derinant prevenciją, reguliarų stebėjimą, tinkamą sandėliavimą ir, prireikus, tikslingą naikinimą galima užtikrinti, kad derliaus atsargos išliks saugios ir kokybiškos.

Investicijos į tinkamą sandėliavimo infrastruktūrą, stebėjimo sistemas ir darbuotojų mokymą atsiperka išvengiant nuostolių ir išlaikant produktų vertę. Bendradarbiavimas su augalų apsaugos specialistais, dalyvavimas mokymuose ir naujausių metodų įsisavinimas padeda ūkininkams efektyviai spręsti maistinių kandžių problemą ir užtikrinti sėkmingą ūkininkavimą.

Šaltiniai:

1. https://www.almanac.com/how-get-rid-pantry-moths-and-worms
2. https://www.pesticide.org/moths_indian_meal
3. https://plantura.garden/uk/pests/moths/indian-meal-moths
4. https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/plodia-interpunctella

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.