Afrikinis kiaulių maras jau bent dešimtmetį laiko stiprius „gniaužtus“ Lietuvos teritorijoje, dėl ko gyvulių augintojai ir medžiotojai turi itin atidžiai sekti institucijų pateiktais nurodymais. Ši kiaulėms ir šernams mirtina virusinė liga pavojaus žmogui nekelia, tačiau situacijai pažaboti sudarytos strategijos apriboja tiek ūkininkų, tiek medžiotojų, verslo subjektų ar net keliautojų veiksmus. Kadangi kiaulių maro virusą išplatinti galima gana lengva ir paprasta, tikima, kad ligai suvaldyti būtina ugdyti gyventojų sąmoningumą. Taigi, pasidomėkime, kuo pavojingas afrikinis kiaulių maras ekonomikai ir ką turėtų žinoti naujai „iškeptas“ kiaulių augintojas.
Afrikinis kiaulių maras – prisiminkime, kokia tai liga
Afrikiniu kiaulių maru vadinama viruso Asfivirus haemorrhagiae sukelta liga naminėms ar laukinėms kiaulėms bei šernams, dėl kurios šie gyvūnai staigiai nugaišta. Nors mirtis gali būti staigi dar nespėjus pasireikšti aiškiems požymiams, kartais pastebimi ir būdingi simptomai: gyvūnai sukarščiuoja (iki 42 °C), tampa apatiški, silpni, su sutrikusia koordinacija, neėdrūs, net atsiranda kraujosruvos odoje, ypač ausyse, pilve, krūtinėje.
Kiaulių maro virusas plinta:
- tiesioginio kontakto metu – per užsikrėtusių gyvūnų išskyras, kraują, spermą
- jį gali perduoti Ornithodoros genties erkės, kurios gyvena kai kuriose pasaulio šalyse (Afrikoje, dalyje Azijos ir Pietų Europos)
- netiesiogiai, per užterštą inventorių, drabužius, transporto priemones, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ar net maisto atliekas.
- per placentą – užkrėtusi besilaukianti kiaulė virusą perduoda vaisiui.
- mechaniškai išplatinus virusą paukščiams, vabzdžiams (pvz., musės) ir žmonėms iš sergančių gyvūnų sveikiems.
Afrikinis kiaulių maras žmogui pavojaus nekelia, tačiau žmogus gali tapti puikiu viruso pernešėju tarp židinių. Dėl masinės kiaulių žūties (mirtingumas dažniausiai siekia 90–100 %) patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai, o laukinėje gamtoje šernų mirtis lemia ekosistemos disbalansą ir kirtį medžioklės sektoriui.
Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje ir Europoje šiandien
Nuo tada, kai ši liga Lietuvoje pirmą kartą identifikuota (2014 metų sausį, miške atradus šerno gaišeną pietryčių Lietuvoje), palaipsniui virusas apėmė bene visos Lietuvos teritoriją ir pavojų kelia net iki šių dienų (daugiau nei 10 metų). Pagal didesnius protrūkius VMVT Lietuvos teritoriją suskirstė trimis zonomis ir rizikos lygiais, kuriose atitinkamai taikomi apribojimai. 2025 metų duomenimis III zonai (kur aptikti maro židiniai naminių kiaulių populiacijoje) priklauso Skaistgirių/Joniškio apylinkės su Latvijos pasieniu ir srityje, apimančią Šiluvos/Tytuvėnų/Užpelkių/Šiaulėnų/Tyrulių miestelių teritorijas.
Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metais iki rugsėjo vidurio nustatyti 6 naminių kiaulių maro atvejai. Tuo tarpu laukinėje gamtoje rastos 538 šernų gaišenos, užsikrėtusios kiaulių maru.
Deja, afrikinis kiaulių maras ir jo sukeltos problemos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir visa Europą. Šiai dienai 2025 metais daugiausia naminių kiaulių susirgimų šia liga turi Rumunija (346), Serbija (139), Moldova (47), Kroatija (25), o šernų – Lenkija (2749), Danija (1838), Latvija (855), Vengrija (693). Vis dėlto, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija teigia, kad nuo 2025 vasario mėnesio pastebimas kiaulių maro atvejų mažėjimas.
Kiaulių maro prevencija
Norint apsaugoti savo kiaulių ūkį nuo šios bjaurios ir nuostolį keliančios ligos, kiekvienas ūkininkas turėtų laikytis tam tikrų prevencinių priemonių. Iš tikrųjų, puikias atmintines gyventojams yra paruošusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teiginiai remiasi Europos Komisijos pateiktais maisto saugos reglamentais. Tad mes pateikiame susistemintas gaires.
Teisinis statusas ir zonavimo reikalavimai. Stebėkite, kuri zona taikoma jūsų ūkiui (II arba III zona bei kitos ribojamų teritorijų nuostatos). Draudžiama importuoti gyvūnus, paršelius ar gyvūninius produktus iš užkrėstų teritorijų.
Taip pat, turi būti oficialiai registruotas ir ūkio statusas, laikantis visų biologinio saugumo reikalavimų. Šie reikalavimai pateikti 1 lentelėje.
| Sritis | Veiksmai / reikalavimai |
| Įėjimas ir prieiga | •Ribokite nepageidaujamų asmenų, transporto priemonių ir gyvūnų įvažiavimą į fermą. •Visi lankytojai, darbuotojai turi persirengti drabužiais, avalyne, kuriuos galima dezinfekuoti. •Prie fermos pastatai, aptvarai turi būti tvarkingi, be vietų, kur galėtų slėptis laukiniai gyvūnai. |
| Gyvūnų izoliacija | •Naująsias kiaules laikykite karantine tam tikrą laiką, stebėkite sveikatą. •Sergančias ar įtariamas kiaules nedelsiant izoliuokite. |
| Maistas ir pašarai | •Draudžiama šerti kiaules neapdorotomis maisto atliekomis. •Užtikrinkite pašarų, žaliavų kilmę, kad nebūtų infekcijos šaltinių. •Valymas ir dezinfekcija visų vietų, kur sandėliuojamas maistas. |
| Transportas, įranga, drabužiai | •Visos transporto priemonės, tvarkymo įranga turi būti valomos ir dezinfekuojamos. •Drabužiai, avalynė, naudojami fermoje, turi būti skirti tik fermos naudojimui. |
| Gaišenių, atliekų, mėšlo tvarkymas | •Nugaišusių kiaulių kūnai turi būti surinkti ir sunaikinti laikantis oficialių procedūrų. •Pašalinės atliekos, maisto likučiai saugiai utilizuojami. •Mėšlas ir kita organinė medžiaga tinkamai laikoma, apdorojama. |
Stebėsena. Reguliariai stebėkite kiaulių sveikatą: karščiavimą, apatiją, apetito stoka, kvėpavimo sutrikimus. Vos tik įtariate ligą – kreipkitės į veterinarą ir praneškite VMVT. Laikykite tvarkingus sveikatos apskaitos įrašus: įsigijimai, kilmė, galimos ligos, gydymas.
Elgesys su laukine fauna. Venkite tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp naminių kiaulių ir šernų. Ribokite galimybę laukiniams gyvūnams patekti prie pašarų, vandens, užsandarinkite aptvarus. Stebėkite šernų gaišenas netoliese, jeigu randate, praneškite oficialiai.
Ką daryti, kai įtariate kiaulių marą savo ūkyje?
VMVT taip pat yra paruošusi veiksmų planą, jeigu nelemtoji liga visgi užklumpa kiaulių augintojo fermą. Štai ką tokiais krizės atvejais reikia daryti:
- Nedelsiant izoliuokite ūkyje rastus sergančius gyvūnus bei apie protrūkį praneškite VMVT.
- Visi augintiniai iš židinio sunaikinami saugiu būdu pagal iš anksto numatytas procedūras. Nelieskite nugaišusios kiaulės plikomis rankomis bei niekur neišvežkite gaišenos.
- Karantinas: apribojamas gyvų kiaulių ir produktų judėjimas iš/į židinio, nustatoma 3 km apsaugos zona ir 10 km priežiūros zona aplink židinį.
- Atliekama dezinfekcija ir sanitarinė apžiūra visose patalpose, inventoriuje, transporto priemonėse.
- Veikite atsakingai, nes už taisyklių nesilaikymą gali būti taikomos baudos, o ligos atveju – visos kiaulės ūkyje turės būti sunaikintos.
Šaltiniai:
- https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/afrikinis-kiauliu-maras
- https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/african-swine-fever
- https://www.woah.org/app/uploads/2021/03/a-african-swine-fever-v2-0.pdf
- https://food.ec.europa.eu/animals/animal-diseases/diseases-and-control-measures/african-swine-fever_en
- https://www.woah.org/en/disease/african-swine-fever
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.