Klimato kaita vis labiau keičia žemės ūkio veiklos sąlygas. Kintant temperatūrai, dažnėjant sausrų ir liūčių ciklams bei didėjant dirvožemio degradacijos rizikai, ūkininkai visame pasaulyje susiduria su naujais iššūkiais, kurie tiesiogiai veikia derlių, išlaidas ir ūkio stabilumą. Šie pokyčiai reikalauja naujo požiūrio į ūkininkavimą, ne tik mažinant poveikį aplinkai, bet ir stiprinant ūkių atsparumą. Nes prisitaikymas prie klimato kaitos tampa esmine sąlyga tvariam maisto tiekimui ir regionų ekonominiam saugumui. Tačiau, ar šiandien taikomos priemonės pakankamos tam, kad žemės ūkis išliktų gyvybingas klimato kaitos akivaizdoje?
Kaip klimato kaita perbraižo žemės ūkio žemėlapį?
Klimato kaita jau keičia pasaulinės žemdirbystės ribas. Dėl vidutinės temperatūros kilimo, pasikeitusio kritulių pasiskirstymo ir ekstremalių reiškinių dažnėjimo, ūkininkai priversti peržiūrėti tradicines praktikas ir net auginamų augalų rūšis. Šiltesni orai prailgina augalų vegetacijos laikotarpį kai kuriuose regionuose, tačiau kartu pastebimas ir vandens trūkumas, ligų ir kenkėjų plitimas.
Pasauliniu mastu pastebima aiški tendencija – didėjanti rizika derliui net ir ten, kur taikomos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) duomenimis, kiekvienas papildomas 1 °C pasaulinės temperatūros kilimo gali sumažinti kviečių derlių iki 6 %, o kukurūzų – iki 7 %. Toks poveikis jaučiamas ne tik tropiniuose, bet ir vidutinio klimato regionuose, įskaitant ir Europą.
Lietuvoje klimato kaita taip pat pasireiškia vis dažnėjančiomis vasarinėmis sausromis, trumpalaikėmis, bet intensyviomis liūtimis ir pavasarinių šalnų sugrįžimu net ir gegužės mėnesį. Tokie svyravimai ne tik apsunkina sėjos planavimą, bet ir mažina augalų atsparumą, daro įtaką žydėjimo bei derėjimo laikui. Kartu didėja ir erozijos rizika, ypač laukuose su nuolydžiu, kur staigūs krituliai išplauna maisto medžiagas iš dirvos.
Šiltėjantis klimatas sudaro sąlygas plisti naujoms ligoms ir kenkėjams, kurie anksčiau šiauriniuose regionuose neišgyvendavo žiemų. Tai verčia ūkininkus taikyti naujas apsaugos strategijas bei dažniau investuoti į stebėsenos bei prevencijos sistemas.
Šie procesai rodo, kad klimato kaita nėra vien aplinkos problema, tai struktūrinis pokytis žemės ūkyje, keičiantis pasėlių geografiją, technologinius sprendimus ir net investicijų logiką. Ir klausimas, tampantis vis aktualesnis šių dienų kontekste, yra ne apie tai, ar klimato kaita paveiks ūkius, o, kaip greitai ūkiai sugebės prie jos prisitaikyti.
Pagrindiniai klimato kaitos veiksniai ir jų poveikis žemės ūkiui
| Klimato kaitos veiksnys | Poveikis žemės ūkiui pasaulyje | Poveikis Lietuvoje / Baltijos regione |
| Temperatūros kilimas | Mažėja kviečių, kukurūzų, ryžių derlius; trumpėja drėgmės laikotarpiai | Ankstyvesnis žydėjimas, vėlyvos šalnos, mažėja derliaus stabilumas |
| Kritulių pasiskirstymo kaita | Daugiau liūčių ir sausros bangų; erozija, dirvos išplovimas | Intensyvūs vasaros lietūs, pavasario šalnų grįžimas |
| Karščio bangos | Stresas augalams, sumažėjęs apdulkinimas, gyvulių sveikatos problemos | Karščio bangos mažina produktyvumą, ypač gyvulininkystėje |
| Kenkėjų ir ligų plitimas | Naujos rūšys plečiasi į šiaurę, ilgesnis jų aktyvumo sezonas | Didesnė pasėlių pažeidimo tikimybė dėl ligų ir kenkėjų plitimo |
| Dirvožemio degradacija | Mažėja humuso kiekis, blogėja struktūra | Padidėjusi erozijos rizika ir maistinių medžiagų išplovimas |
Kaip ūkininkai prisitaiko prie klimato kaitos?
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ūkininkai visame pasaulyje, diegia naujas praktikas, leidžiančias išsaugoti ir išlaikyti derlių, taupyti vandenį bei mažinti priklausomybę nuo nepastovių orų. Šie sprendimai apima tiek technologines inovacijas, tiek seniai žinomas, bet atnaujintas agronomines priemones.
- Sėjomaina ir tarpiniai augalai: tai viena veiksmingiausių priemonių dirvožemio sveikatai palaikyti ir drėgmei išsaugoti. Įvairesnė pasėlių struktūra sumažina kenkėjų plitimą, padeda atkurti azoto balansą ir gerina anglies kaupimą dirvoje. Tai ypač svarbu šalyse, kuriose dėl klimato kaitos daugėja sausringų laikotarpių.
- Mažesnis žemės dirbimas (angl. reduced tillage): mažina eroziją ir drėgmės nuostolius. Tokia sistema vis dažniau taikoma Europoje, nes ji padeda išlaikyti humuso sluoksnį bei mikrobiologinį aktyvumą. Mulčiavimas yra dar vienas efektyvus būdas apsaugoti dirvos paviršių nuo įšalimo, perdžiūvimo ar išplovimo intensyvių kritulių metu.
- Agromiškininkystė (medžių integravimas į žemės ūkio sistemas): ši sistema tampa ilgalaikės atsparumo strategijos dalimi. Ji mažina vėjo poveikį, gerina mikroklimatą ir kartu prisideda prie anglies kaupimo. Tokie modeliai jau plačiai taikomi Ispanijoje, Prancūzijoje ir kai kuriuose Vidurio Europos šalyse, kur medžiai, esantys ūkio ribose, mažina dirvožemio nuostolius per liūtis.
- Vandens išteklių valdymas: tai viena iš prioritetinių sričių. Lašelinės drėkinimo sistemos, lietaus vandens surinkimas, mažų tvenkinių įrengimas – būdai, kurie padeda ūkininkams prisitaikyti prie netolygaus kritulių pasiskirstymo. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti dirvožemio drėkinimą pagal dirvožemio drėgmės duomenis, taip išvengiant perteklinio vandens naudojimo.
Klimato kaitos kontekste ne ką mažiau svarbus tampa ir ūkininkų bendradarbiavimas, t.y. duomenų, patirties bei išteklių dalijimasis per kooperatyvus ar regionines partnerystes. Tokie tinklai padeda greičiau reaguoti į klimato rizikas, gauti techninę paramą ar pasinaudoti draudimo priemonėmis.
Technologijos, padedančios prisitaikyti prie klimato kaitos
Klimato kaita vis sparčiau verčia žemės ūkį pereiti prie skaitmeninių sprendimų. Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik tiksliau valdyti vandens, trąšų ar energijos išteklius, bet kartu padeda iš anksto prognozuoti galimas rizikas, planuoti darbus bei sumažinti nuostolius ekstremalių orų sąlygomis. Klimatos kaitos kontekste technologijos nėra savitikslės, jos yra įrankis, leidžiantis ūkininkui greičiau ir lengviau prisitaikyti. Nes kuo efektyviau renkami, analizuojami ir taikomi gaunami duomenys, tuo mažesnė yra klimato kaitos įtaka derliui bei ūkių ekonomikai.
- Tiksliosios žemdirbystės technologijos: tai vienas efektyviausių būdų prisitaikyti prie klimato kaitos. Dirvožemio jutikliai, drėgmės matuokliai, palydoviniai duomenys ir dronai leidžia ūkininkams stebėti augalų būklę realiu laiku. Tai padeda nustatyti, kur reikalingas papildomas laistymas ar tręšimas, išvengiant perteklinio išteklių naudojimo ir kartu sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
- Automatizuotos drėkinimo sistemos: šios sistemos reaguoja į realius klimato duomenis. Lašelinės laistymo sistemos, sujungtos su meteorologiniais sensoriais, leidžia optimizuoti vandens kiekį, o tai yra itin svarbu sausrų ir karščio bangų metu. Tokie sprendimai sėkmingai diegiami Pietų Europoje ir Skandinavijoje, kur klimato svyravimai pastaraisiais metais ypač sustiprėjo.
- Duomenų analizė ir dirbtinis intelektas: specializuotos programos renka informaciją apie orų modelius, dirvožemio sudėtį, augalų vystymąsi ir pateikia rekomendacijas: nuo sėjos laiko ir derliaus nuėmimo. Tokie įrankiai tampa neatsiejama ūkio valdymo dalimi ir yra ypač naudingi mažinant nuostolius, susijusius su netikėtais klimato reiškiniais.
- Prognozavimo sistemos ir įspėjimai apie ekstremalius reiškinius (pvz., sausras, šalnas ar liūtis) tampa svarbia prisitaikymo grandinės dalimi. Informacija, pateikiama iš anksto, leidžia ūkininkams planuoti apsaugos priemones, išvengiant pasėlių praradimo.
- Bendradarbiavimo platformos: tai platformos, jungiančios ūkininkus, mokslininkus ir institucijas. Tokios iniciatyvos leidžia dalytis realaus laiko informacija apie klimato kaitos rizikas, ligų plitimą ar dirvožemio būklę.
Kaip klimato kaita susijusi su finansiniais sprendimais ūkyje?
Klimato kaita kelia vis didesnę ekonominę grėsmę žemės ūkiui, todėl prisitaikymas prie jos yra neatsiejamas nuo rizikos valdymo ir finansinių apsaugos priemonių, padedančių išlaikyti ūkio veiklos tęstinumą net ir sudėtingomis sąlygomis.
Viena svarbiausių apsaugos priemonių – pasėlių draudimas. Daugelyje ES šalių valstybė kompensuoja dalį draudimo įmokų, siekdama paskatinti ūkininkus apsidrausti nuo stichinių nelaimių. Lietuvoje ši sistema taip pat taikoma ir ūkininkai gali draustis nuo krušos, audrų, liūčių ar sausros padarinių, o dalis įmokų dengiama iš nacionalinio biudžeto ir Europos žemės ūkio fondo.
Papildomai plečiamos ir tarpusavio pagalbos (mutualinės) fondų iniciatyvos, kai ūkininkai kaupia bendrą rezervą galimiems nuostoliams padengti. Toks modelis sėkmingai veikia Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Jis ypač naudingas mažesniems ūkiams, kurie dažnai negali pasinaudoti komerciniu draudimu dėl didelių įmokų ar ribotos pasiūlos.
Naujos kartos priemonė – pajamų stabilizavimo instrumentas (IST). Jis veikia, kaip papildomas finansinis skydas, kai ūkininkų pajamos sumažėja daugiau kaip 30 % dėl nepalankių klimato ar rinkos sąlygų. Tokiu atveju aktyvuojamas kompensavimo mechanizmas, kuris padeda išvengti likvidumo problemų ir užtikrina investicijų tęstinumą.
Kartu su šiais sprendimais didėja finansinių technologijų (angl. FinTech) reikšmė žemės ūkyje. Atsiranda skaitmeninių draudimo platformų, kurios vertina riziką remdamosi palydoviniais duomenimis ir meteorologiniais rodikliais. Toks indeksinis draudimas leidžia ūkininkams greičiau gauti kompensacijas, nes nuostoliai vertinami objektyviai, t.y. pagal realius klimato rodiklius, o ne ilgai trunkančius patikrinimus.
Rizikos valdymas taip pat glaudžiai susijęs su politika ir paramos mechanizmais. Europos Sąjunga, siekdama stiprinti ūkių atsparumą, skatina šių finansinių priemonių integraciją į BŽŪP (2023–2027 m.) strateginius planus. Lietuvoje tai reiškia ne tik paramą draudimo įmokoms, bet ir galimybę dalyvauti bendruose rizikos fonduose ar gauti konsultacijas dėl klimato rizikos vertinimo.
Klimato kaita ir politika: kaip valstybės reaguoja į klimato kaitos iššūkius žemės ūkyje?
Klimato kaita yra veiksnys, keičiantis ne tik ūkių praktiką, bet ir visą politinį požiūrį į žemės ūkį. Nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, tai tampa vienu svarbiausių strateginių klausimų, lemiančių finansavimo kryptis, inovacijų skatinimą ir maisto saugumo politiką.
Globaliu mastu, pagrindinį veiksmų rėmą nustato Paryžiaus susitarimas ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencija (UNFCCC). Šie dokumentai įpareigoja šalis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir investuoti į prisitaikymo priemones. Remiantis IPCC ataskaitomis, būtent žemės ūkis yra laikomas vienu iš sektorių, galinčių tiek prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, tiek nuo jos labiausiai nukentėti.
Europos Sąjungoje klimato kaita yra tiesiogiai integruota į visus žemės ūkio politikos ramsčius. Pagrindinis dokumentas – Europos klimato teisė (Reglamentas (ES) 2021/1119), įtvirtinanti tikslą pasiekti klimatui neutralią ES iki 2050 metų. Iki 2030 m. planuojama sumažinti emisijas bent 55 %, o 2040 m. tikslas – dar labiau sustiprinti šias priemones.
Vienas pagrindinių įrankių, padedančių ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos, yra Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP). Naujojoje 2023–2027 m. BŽŪP įvesta vadinamoji „žalioji architektūra“, kuri remiasi trimis principais:
- sąlygiškumas, nustatantis privalomas aplinkosaugines taisykles visiems gavėjams,
- ekoschemos, skatinančios savanoriškus, tvarius sprendimus (pvz., anglies kaupimą, pievų išsaugojimą, mažesnį žemės dirbimą),
- agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės (AEK), skirtos ilgalaikiams pokyčiams skatinti.
Lietuvoje klimato kaitos klausimai įtraukti į BŽŪP strateginį planą 2023–2027 m., kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra padidinti žemės ūkio atsparumą klimato kaitai. Plane numatyta remti ūkius, taikančius dirvožemį tausojančius metodus, investuojančius į drėkinimo modernizaciją, atsinaujinančią energiją ir ekoschemas. Be to, Lietuva rengia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS), kuriame akcentuojamas tvarus išteklių naudojimas ir emisijų mažinimas žemės ūkio sektoriuje.
Kartu stiprinamas ir mokslinių tyrimų bei inovacijų vaidmuo, kur remiamos programos, tokios kaip „Horizon Europe“ ar „EIP-AGRI“, kurios finansuoja klimatui atsparių technologijų, naujų augalų veislių bei duomenų analizės sistemų kūrimą.
Ir vis labiau pabrėžiama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika turi būti vietos mastu pritaikoma praktika. Tai reiškia, kad nacionaliniai planai turi atsižvelgti į regioninius skirtumus: dirvožemio tipą, kritulių kiekį, ūkių struktūrą.
Kaip klimato kaita keičia mūsų maisto ateitį?
Klimato kaita keičia ir pasaulinės maisto gamybos pusiausvyrą. Šiltesnis klimatas, netolygūs krituliai ir dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai lemia tai, kad kai kurie regionai praranda tradicinį produktyvumą, o kiti – įgyja naujų galimybių. Pagal naujausius Pasaulinės klimato adaptacijos tinklo duomenis, iki 2050 m. pasaulinis javų derlius gali sumažėti 5–8 %, net jei ūkininkai toliau taikys prisitaikymo priemones. Tai reiškia, kad vien technologiniai patobulinimai nėra pajėgūs išspręsti maisto saugumo iššūkių, todėl reikalingas sisteminis požiūris.
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės šiandien formuoja rytojaus žemės ūkio modelį. Ūkiai, investuojantys į dirvožemio apsaugą, vandens išteklių valdymą, energijos taupymą ir duomenų technologijas, tampa ne tik atsparesni, bet ir konkurencingesni rinkoje. Tokie ūkiai gali pasiūlyti stabilesnę produkcijos kokybę, mažesnį anglies pėdsaką ir lengviau prisitaikyti prie būsimos ES klimato politikos, kuri griežtins tvarumo reikalavimus.
Maisto gamybos geografija taip pat keičiasi. Kai kurie pietiniai regionai, susiduriantys su nuolatinėmis sausromis, mažina grūdų auginimo apimtis ir pereina prie ankštinių ar aliejinių kultūrų, kurios geriau pakelia karštį. Tuo tarpu šiaurinės Europos šalys, tarp jų ir Baltijos regionas, gali iš dalies tapti naujais produktyvumo centrais, jei sugebės išnaudoti ilgesnį vegetacijos laikotarpį ir efektyviai valdyti drėgmės rizikas.
Vietinė gamyba ir trumpos tiekimo grandinės tampa svarbiu atsparumo veiksniu, nes mažina priklausomybę nuo globalių rinkų, kurias klimato kaita vis dažniau išbalansuoja. Tai ypač aktualu Europai, kur klimato svyravimai gali paveikti importuojamų produktų tiekimą ir kainas.
Specialistai teigia, kad technologijų ir duomenų vaidmuo ateityje tik stiprės. Klimato prognozės, rizikos vertinimai, dirvožemio monitoringo sistemos ir naujos veislės leis planuoti maisto gamybą preciziškiau, nei bet kada anksčiau. Tačiau šių inovacijų sėkmė priklausys nuo gebėjimo jas integruoti į ūkininkavimo praktiką ir politinę paramos sistemą.
Ar prisitaikymas šiandien nulems rytojaus žemės ūkį?
Klimato kaita jau dabar formuoja naują žemės ūkio kryptį, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka žinios, duomenys ir lankstumas. Ateities ūkiai nebus vien tik gamybos vienetai, jie taps kompleksinėmis sistemomis, gebančiomis prognozuoti rizikas, valdyti išteklius ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.
Artimiausiais dešimtmečiais svarbiausios tendencijos siesis su trimis kryptimis:
- tvarumu ir anglies balansavimu: ūkių veikla vis dažniau bus vertinama pagal jų poveikį klimatui, o ne tik pagal derlingumą;
- skaitmeniniu valdymu: dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir automatizuota įranga taps pagrindinėmis sprendimų priemonėmis;
- bendruomeniniu atsparumu: ūkininkai veiks ne atskirai, o per kooperaciją, dalijimąsi duomenimis ir regioninius inovacijų tinklus.
Tuo pat metu politikos prioritetai keisis nuo trumpalaikės paramos prie ilgalaikių investicijų į prisitaikymo infrastruktūrą: vandens saugyklas, dirvožemio atgaivinimą, vietinės gamybos grandines. Tai reiškia, kad ūkininkavimo sėkmę vis dažniau lems ne orai, o pasirengimas jiems.
Žvelgiant į ateitį, tampa akivaizdu, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra ne vien gynybos strategija, o naujos ūkininkavimo kultūros pagrindas. Ūkiai, kurie jau šiandien investuoja į dirvožemio sveikatą, duomenų analizę ir tvarią energetiką, ne tik apsisaugos nuo rizikos, bet ir kurs konkurencinį pranašumą ateities maisto rinkose. Nes klimato kaita keičia žemės ūkio veidą ir tai ne laikinas iššūkis, o ilgalaikė transformacija.
Šaltiniai:
https://www.globalcitizen.org/en/content/how-farmers-are-adapting-to-climate-change
https://www.researchgate.net/publication/376207312_Climate_Change_Adaptation
https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.0701890104
https://link.springer.com/article/10.1007/s13593-023-00910-y
https://climate.uchicago.edu/news/climate-change-cuts-global-crop-yields-even-when-farmers-adapt/
https://ifs.org.uk/sites/default/files/output_url_files/WP201806.pdf
https://ieep.eu/publications/increasing-climate-change-resilience-through-sustainable-agricultural-practices/
https://earth.org/climate-smart-agriculture-adapting-farming-practices-to-a-changing-climate/
https://www.evokeag.com/how-climate-change-is-forcing-farmers-to-adapt/
https://ici.radio-canada.ca/rci/en/news/2173498/climate-change-farming-adaptation
https://interactive.carbonbrief.org/climate-adaptation-papers/index.html
https://www.theigc.org/publications/risk-and-resilience-agricultural-adaptation-climate-change-developing-countries
https://www.bivatec.com/blog/the-impact-of-climate-change-on-farming-and-how-technology-can-help-adapt
https://reports.weforum.org/docs/WEF_Climate_Adaptation_Unlocking_Value_Chains
https://backend.orbit.dtu.dk/ws/portalfiles/portal/5706575/Technologies_for_Climate_Change_Adaptation
https://www.ilri.org/news/When-policy-meets-pasture
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.