Kėnių auginimas: investicija į kalėdines eglutes ir želdynus

Turinys

Kalėdiniu laikotarpiu žmonės rūpinasi šventinės nuotaikos kūrimu, o vienas iš būdų tai padaryti – namuose pasistatyti kalėdinę eglutę. Tendencijos sako, kad tikrą kalėdinę eglutę dažnu atveju jau keičia ir kitos medžių rūšys, tokios kaip pušys, kitos eglės rūšys ir ypač kėniai. Tai lemia kalėdinių medelių paklausą, todėl kėnių auginimas gali tapti stebėtinai naudinga investicija ūkininkams ir medelynams.

Tarp kitko, kėnių žinoma nemažai rūšių ir veislių, kurie įtraukiami ir į želdynų projektus. Aišku, auginant kėnius didesniu mastu gali iškilti iššūkių, tačiau jiems įveikti reikia paprasčiausiai sužinoti svarbiausius auginimo aspektus. Taigi, aptarsime, kaip ūkininkui pradėti auginti kėnius kaip kalėdines eglutes ar išskirtinių rūšių želdyno akcentus, kurias rūšis pasirinkti bei kaip įforminti teisiškai.

Nuo ko pradedamas kalėdinių kėnių auginimas?

Reikia žinoti, kad kėnių kalėdinėms eglutėms yra auginama ir naudojama ne viena rūšis. Lietuvoje pristatoma maždaug apie 10 kėnių rūšių, kurios skiriasi išvaizda, importo galimybėmis, auginimo sudėtingumu, kaštais. Tačiau kalėdinio medžio sąvoką atitikti gali tik kelios rūšys. Toliau lentelėje nurodyti pagrindinės kalėdinėms eglutėms tinkamos auginti kėnių rūšys ir jų apibūdinimas:

Kėnio pavadinimas	Medžio išvaizda ir kita charakteristika	Privalumai	Auginimo iššūkiai
Abies nordmanniana (Kaukazinis kėnis, liaudyje vadinamas daniškuoju kėniu)	Graži, taisyklinga piramidės forma, tvirti, tamsiai žali, blizganty spygliai, labai paklausi rinkoje kalėdiniu laikotarpiu, žinoma daug veislių.	Populiariausia ir paklausiausia rūšis, ilgaamžiai, nelaša sakais, puikiai tinka vidaus erdvėms.	Lėtai auga, jautrus šalčiui pirmais metais, lėtesnis augimas (reikia 6–10 metų iki patrauklaus kalėdinio medžio dydžio), reikalauja derlingos, drenuotos, šiek tiek rūgščios dirvos.
Abies fraseri (Dervingasis arba Fraserio kėnis)	Aromatingas, itin puošnios šakelės, mėlyno atspalvio spygliukai, daug siauresnė laja, tinka nedidelėms, siauroms erdvėms, paklausus eksportui	Puikus kvapas, spyglių atsparumas nudžiūvimui, geriau toleruoja šalčius	Reikalauja drenuotos žemės, jautrus šaknų puviniams
Abies balsamea (Balzaminis kėnis)	Spygliai tamsiai žalios spalvos su pilkšvomis juostelėmis, laja tanki, kūgiška	Atspariausias šalčiui iš komercinių rūšių, sparčiai auga, labai stiprus, malonus aromatas	Mažesnė rinkos kaina, mažiau dekoratyvus reikalauja drėgno, bet neužmirkstančio dirvožemio, jautresnis sausroms.
Abies alba (Europinis kėnis)	Siaura aukšta laja, stambūs sodrios žalios spalvos spygliai	Vietinė rūšis, greitai auga,mažai reiklus dirvai, mažiau serga	Mažiau dekoratyvus, labiau tinka želdynams, miškininkystei, retai pasirenkamas kaip kalėdinis medelis

1 lentelė. Kalėdinėms eglutėms tinkamos auginti kėnių rūšys ir jų apibūdinimas.

Jeigu tektų daryti griežtą pasirinkimą, tai kaukazinis kėnis yra tikras rinkos favoritas, siūlantis geriausią kainą ir didžiausią pelną, tačiau reiklesnis auginimo sąlygoms. Antras pasirinkimas galėtų būti Fraserio/dervingojo kėnių auginimas, siūlantis puikų kompromisą tarp atsparumo ir vertės. Tuo tarpu atspariausias ir pigiausias auginti lieka balzaminis kėnis. Europinis kėnis, nors ir pasiūlytas čia kaip kalėdinio medelio alternatyva, retai kada pasiūlomas šiam tikslui, tačiau juo gali susidomėti miškininkai.

Kėnių rūšys želdiniams

Verta paminėti, kad kėnių auginimas ir importas/eksportas Lietuvoje vyksta nebūtinai tik Kalėdoms. Žinoma keletas patrauklių rūšių, kuriomis papildomi želdynai, pagražinama aplinka. Jei ketinate auginti kėnius platesniems poreikiams, jums gali būti naudinga pažinti ir kitas kėnių rūšis, nurodytas 2 lentelėje:

Kėnio pavadinimas	Medžio išvaizda ir kita charakteristika	Privalumai	Auginimo iššūkiai
Korėjinis kėnis (Abies koreana)	Sąlyginai neaukštas, dažnai nykštukinės veislės, lėtai augantis medis, 5-10 m aukščio. Veislės „Silberlocke“, „Bauer Eskimo“, „Blue Emperor“, „Dark Hill“, „Green Carpet“, „Silver Star“, „Aurea“, „Blue Magic“, „Discus“.	Kompaktiškas, labai dekoratyvus, lėtai auga	Lėtai auga, dėl formos ir dydžio netinkamas kalėdinės eglės panaudojimui, jautrus sausrai ir karščio bangoms.
Pilkasis kėnis (Abies concolor)	Spygliai pilkai žali, ilgi (5-7 cm), plokšti ir minkšti, kurių išvaizda artimesnė pušiai. Medis formuoja kūgišką lają, atsparus miesto taršai, auga gana greitai. Žinoma keletas rūšių.	Gerai toleruoja sausras – vienas atspariausių kėnių vandens trūkumui, sparčiai auga	Kiek jautrus stiprioms žiemoms, ypač atviruose laukuose, reikia daug saulės šviesos, jautrus šaknų ligoms, dažnesnis želdynuose, o ne Kalėdoms.
Japoninis kėnis (Abies veitchii) arba Vičo kėnis	Medis šakojasi iki pat žemės, su horizontaliomis šakomis, plaukuotomis šakelėmis, siaurai kūgiška laja. Spygliai trumpi, tamsiai žalios spalvos su melsvai balta apatine puse.	Toleruoja drėgnesnį klimatą, lietingas vasaras, labai atsparus šalčiui.	Silpnesnis atsparumas sausras, reikalingas pusiau pavėsis ir drėgnas substratas.

2 lentelė. Želdynams tinkamos kėnių rūšys ir jų apibūdinimas.

Šis išsamus dekoratyvinių rūšių charakterizavimas parodo, kad kėnių auginimas gali būti gana universalus tiek pagal rūšių įvairovę, tiek pagal auginimo tikslus. Ketinimas auginti kėnius želdynams taip pat gali atnešti pelno (ypač medelynams), jeigu pasirinksite įvairesnio ir išskirtinesnio tipo kėnių rūšis bei veisles.

Kėnių auginimas: kokias sąlygas būtina užtikrinti?

Kėniai yra jautresni dirvai nei eglės, todėl tinkama augavietė lemia 60–70 % sėkmės.

Vieta. Kėniams augti reikia daug šviesos, bet pirmais metais tinka lengvas pavėsis, o dekoratyvinėms rūšims apskritai naudingas dalinės saulės poreikis. Kadangi kėnių auginimas vyksta atviruose laukuose, reikia apsaugos nuo šiaurinių vėjų ir pasirinkti vietą, kad jos nelankytų vėlyvos pavasario šalnos.

Dirva. Tai turėtų būti lengvo arba vidutinio sunkumo priemolis, bet jokiu būdu ne molis ar sunkios, šlapios struktūros dirvožemis. Gerai drenuotas, humusingas, turtingas organika su pH 5,0–6,5 yra geriausias daugeliui kėnių rūšių. Kaukazinis ir Fraserio kėniai labiau mėgsta rūgštesnę žemę.

Kėnių sodinimas

Prieš ruošiantis sodinti kėnius, be abejo, turi būti apsirūpinta kokybiškais sodinukais Kalėdų medžiams geriausiai tinka 2–3 metų konteineriniai sodinukai, dekoratyviniams kėniams – 2–4 metų brandumo konteineriniai sodinukai, o miškinimui gali užtekti ir 1–2 metų šakninių sodinukų.

Atkreipkite dėmesį į sodinukų kokybę ir atsirinkite turinčius tiesų centrinį ūglį, tvirtą, neišdžiūvusią šaknų sistemą, gyvus, elastingus spyglius, be dėmių, grybinio pelėsio, ligų požymių.

Sodinti medelius geriausia pavasarį balandžio viduryje – gegužę. Rudenį (rugsėjo gale – spalio viduryje) taip pat galima, bet rečiau rekomenduojama. O sodinti reikia taip:

Iškasti 20–30 cm pločio ir gylio duobutę. Į dugną įpilti 2–4 cm purusios, nerūgščios žemės ar durpių.
Sodinti taip, kad šaknies kaklelis liktų lygiai su žemės paviršiumi (nesugilinti!).
Užpilti žemę, lengvai suspausti, kad neliktų oro tarpų.
Laistyti 3–5 litrais vandens iškart po sodinimo.
Aplink kamieną palikti lengvą duburį, kad vanduo nenubėgtų.
Mulčiuoti (durpėmis arba medžio žieve 5–10 cm sluoksniu).

Svarbus medelių sodinimo tankis, kuris Kalėdų medžiams turi atitikti 1,2 × 1,2 m arba 1,5 × 1,5 m atstumus (vidutiniškai 6–8 tūkst. vnt./ha), dekoratyviniams kėniams 0,8 × 0,8 m arba 1 × 1 m, o miškinimui 1,5 × 2,0 m arba pagal miškininkystės normas.

Kaip prižiūrėti augančius kėnius?

Laistymas. Pirmi 2 metai – patys svarbiausi todėl juos laistyti būtina 1–2 kartus per savaitę (priklausomai nuo oro). Norma laikoma 5–10 litrų vandens vienam sodinukui. Nuo 3 metų laistyti tik esant sausrai: 1 kartą kas 7–14 dienų. Nelaistyti ant spyglių karštą dieną (rizika nudeginti).

Tręšimas. Netręšti pirmais 2–3 mėnesiais po sodinimo, o vėliau tręšti 2–3 kartus per sezoną. Pavasarį (balandis–gegužė) pasirinkite trąšas su aukštesniu azotu (N), vasarą – kompleksines trąšas NPK 10-10-10, 12-12-17 arba kompostą, o rudenį naudoti tik kalio ir fosforo trąšas, kad sustiprėtų žiemos atsparumas.

Žiemojimas. Kėniai pakankamai atsparūs šalčiui, bet jauni sodinukai ir jautresnes rūšis būtina pasaugoti nuo žiemos negandų. Jaunus sodinukus mulčiuokite prieš žiemą 5–10 cm durpių ar žievės sluoksniu, apsaugokite nuo kiškių tinklais, o jautresnes rūšis saugokite nuo stiprių vėjų. Jei daug sniego, stebėkite, kad jis neaplaužytų viršūnių.

Kėnių kirtimas Kalėdoms

Na štai, jūsų kalėdiniai kėniai užaugo reikiamo aukščio, todėl pradedate svarstyti juos kirsti ir parduoti. Taigi, turėtumėte žinoti šias gaires:

Pirmas derlius (Kalėdų medžiams) kertamas po 6–10 metų. Tai atliekama lapkričio viduryje – gruodžio pradžioje, kai jau būna pirmos lengvos šalnos, nes spygliai geriau laikosi. Pjaukite 5–10 cm virš žemės, kad nenukirstumėt šaknies kaklelio. Taip pat, nekirskite medžio įstrižai, nes jis turi stovėti stabiliai pirkėjui. Po pjovimo nupurtykite sniegą (jei yra), nupjaukite žemyn nukreiptas šakeles.
Po kirtimo iškart medžius per 1–3 val. perkelkite į pavėsį arba į vėsų, nuo vėjo apsaugotą plotą. Leiskite medžiams „adaptuotis“ 12–24 val. ir laikykite medžius vertikaliai, +2…+8 °C temperatūroje. Pakuokite specialiais tinklais ir kėnius išrūšiuokite pagal klasę, kokybę, aukštį.
Jei kalbėtume apie leidimus, tai savo ūkyje užaugintiems kėniams reikalinga turėti dokumentus, patvirtinančius, kad medžiai užauginti jūsų žemėje, o ne iškirsti valstybiniame ar privačiame miške. Taip pat papildomų dokumentų (vietos leidimas, kasos aparatas, savivaldybės leidimai) reikia, jei kėnius parduodate vietiniame turguje ar tam tikroje pardavimo vietoje.

Kodėl kėnių auginimas – gera investicija?

Viską skaičiuojančiam ūkininkui svarbu žinoti, kaip ir kada kėnių auginimas atsiperka, todėl pateikiame pagrindinius skaičius:

Vieno medžio kaina siekia nuo 20 iki 100 €, priklausomai nuo dydžio ir rinkos. Dažniausiai dydis skirstomas į šias kategorijas 100–120 cm, 150–175 cm, 175–200 cm (geriausiai perkamas dydis), 200–225 cm, 225–250 cm, o kaina didinama atitinkamai. Beje, papildomų pajamų galima gauti iš šakų pardavimo ar sodinukų dauginimo. Žinodami, kad iš 1 ha galima užauginti apie 6–8 tūkst. medžių, tai bendra suma jau atrodo gana solidi. Belieka asmeniškai įsivertinti sodinimo išlaidas, priežiūros kaštus, laiką, darbą ir kitus rodiklius.

Šaltiniai:

Kėnių auginimas: daug žadanti investicija į kalėdines „eglutes“ ir kėnius želdynams