Karvių mastitas – tai viena dažniausių ir ekonomiškai skaudžiausių pieninių galvijų ligų, tiesiogiai veikiančių pieno kiekį, kokybę ir gyvulio gerovę. Ši tešmens uždegiminė liga ne tik mažina pieno produkciją, bet ir didina gydymo išlaidas, verčia brokuoti sergančias karves, o ilgainiui gali lemti ir viso ūkio pelningumo sumažėjimą. Todėl kiekvienam šiuolaikiniam pieno ūkininkui būtina žinoti, kaip laiku atpažinti karvių mastitą, kokių gydymo priemonių imtis bei kaip sukurti veiksmingą prevencinę strategiją, padedančią užkirsti kelią ligos plitimui.
Kas yra karvių mastitas? Apibūdinimas ir pagrindinės jo formos
Karvių mastitas – tai uždegiminis procesas, vykstantis viename ar keliuose tešmens ketvirčiuose, dažniausiai dėl bakterijų patekimo į spenio kanalą. Tai viena dažniausių ir labiausiai paplitusių pieninių karvių ligų, turinti tiesioginį poveikį tiek gyvulio sveikatai, tiek pieno kokybei ir kiekiui.
Mastito metu organizmas reaguoja į infekciją, suaktyvindamas imuninę sistemą – į uždegimo vietą pritraukiamos somatinės ląstelės (baltieji kraujo kūneliai), kovojančios su infekcija. Dėl šio proceso padidėja somatinių ląstelių skaičius piene, keičiasi jo sudėtis, o sunkesniais atvejais pienas tampa netinkamas vartoti ar parduoti.

Karvių mastitas skirstomas į dvi pagrindines formas:
- Klinikinis mastitas – lengvai atpažįstamas, nes pasireiškia aiškiais požymiais: tešmens patinimu, karštumu, paraudimu, pakitusiu pienu: pienas tampa vandeningas, atsiranda pūlingų ar kraujo priemaišų, susidaro krešuliai ar gleivingi dariniai, kurie signalizuoja apie stiprų uždegimą. Kartais sergančiai karvei gali būti pakilusi temperatūra ar pasireikšti sumažėjęs apetitas.
- Subklinikinis mastitas, tai klastingesnė forma, nes nėra akivaizdžių klinikinių požymių. Vienintelis jo indikatorius – padidėjęs somatinių ląstelių kiekis piene ir sumažėjusi pieno produkcija. Ši forma dažnai nepastebima, todėl gali plisti bandos viduje nepastebimai ir ilgą laiką.
Pagrindinės karvių mastito atsiradimo priežastys
Karvių mastitas dažniausiai prasideda tada, kai patogeniniai mikroorganizmai (bakterijos, rečiau grybeliai ar mielės) patenka į tešmens vidų per spenio kanalą. Tačiau pats infekcijos patekimas dar nereiškia, kad liga iš karto išsivystys, nes tam įtakos turi daugybė papildomų veiksnių. Todėl karvių mastitas dažniausiai atsiranda ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių veiksnių sąveikos, pavyzdžiui, net ir nedidelės klaidos švaros ar bandos valdymo grandinėje gali tapti šios ligos protrūkio pradžia.
Veiksnių grupė | Konkrečios priežastys |
Mikroorganizmų šaltiniai | Užkrečiamieji mikroorganizmai, tokie kaip Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, Mycoplasma spp., plinta nuo karvės karvei per melžimo įrangą, melžytojo rankas ar rankšluosčius.Aplinkos patogenai: dažniausiai aptinkami karvės aplinkoje (guoliavietėse, mėšle, nešvariuose patalynės likučiuose): E. coli, Klebsiella spp., Streptococcus uberis ir kiti. |
Melžimo higiena | Nešvarios rankos, rankšluosčiai ir pašluostės, naudojamos karvių speniams valyti; nedezinfekuoti speniai prie/po melžimo; prastai valoma ir prižiūrima melžimo įranga. |
Aplinkos sanitarinės sąlygos | Nešvarios, drėgnos guoliavietės ar nevalyti takai; dulkėta, prastai ventiliuojama aplinka; per didelis bandos tankumas (per daug karvių viename garde). |
Fiziologinės karvės būklės | Nusilpęs imunitetas po veršiavimosi; laktacijos pradžia arba pabaiga (ypač „sausasis periodas“); spenių sužalojimai, įtrūkimai ar žaizdelės. |
Mityba ir stresas | Šėrimo disbalansas (ypač energijos trūkumas po apsiveršiavimo); staigūs pašarų pokyčiai; šilumos stresas, triukšmas, skersvėjai ir transportavimas. |
Karvių mastito tipai: kodėl svarbu nustatyti mastito tipą?
Karvių mastitas – tai ne viena konkreti liga, o uždegiminė būklių grupė, kuri gali pasireikšti skirtingomis formomis bei turėti įvairių priežasčių. Teisingas mastito tipo nustatymas padeda parinkti tinkamą gydymą bei užtikrinti efektyvią šios ligos prevenciją. Juolab, kad tikslus karvių mastito tipo žinojimas padeda ne tik parinkti tinkamus antibiotikus, prevencijos priemones bei bandos valdymo strategiją.
Karvių mastitai nustatomi pagal klinikinę ligos eigą ir užkrato šaltinį.

Pagrindiniai mastito tipai pagal klinikinę išraišką:
- Klinikinis mastitas: ši mastito forma pasireiškia aiškiais išoriniais požymiais: tešmens dalies patinimu, paraudimu; jis gali būti skausmingas, sukietėjęs. Pienas būna vandeningas, su krešuliais ir gleivėmis, pūliniais ar kraujo intarpais. Kartais pasireiškia ir kiti sisteminiai požymiai: karvė būna vangi, karščiuoja, jai pasireiškia sumažėjęs apetitas.
- Subklinikinis mastitas: tai ne tik labiausiai paplitusi mastito forma, tačiau ir pati klastingiausia, nes neturi matomų išorinių požymių. Tešmuo atrodo sveikas, o pienas, iš pirmo žvilgsnio, irgi gali atrodyti normalus. Ši mastito forma dar vadinama slaptuoju mastitu, nes jai pastebėti reikia specialių tyrimų. Vienintelis požymis, išduodantis šios ligos buvimą – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius (SCC). Laiku nepastebėjus šios karvių mastito formos, ji gali pereiti į klinikinę formą.
- Lėtinis mastitas: tai užsitęsusi uždegiminė būklė, kuri gali būti tiek klinikinės, tiek subklinikinės formos. Šis uždegimas yra dažnai pasikartojantis, galintis palikti randinių pakitimų tešmens audinyje, todėl gydymas yra mažai efektyvus. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl karvės yra brokuojamos.
Mastito rūšys pagal užkrato šaltinį:
- Užkrečiamasis mastitas: infekcija perduodama nuo vienos karvės kitai per melžimo įrangą ar melžėjo rankas. Dažniausiai užkrečiamąjį mastitą sukelia tokios bakterijos, kaip Staphylococcus aureus ir Streptococcus agalactiae, o retesniais atvejais – Mycoplasma bovis ir Corynebacterium.
- Aplinkos mastitas: jo sukėlėjai – koliforminės bakterijos (Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Citrobacter), aplinkos streptokokai (Streptococcus uberis ir Streptococcus dysgalactiae), Trueperella pyogenes, Ne-aureus stafilokokai, kt. (Pseudomonas, Proteus, Serratia, Aerococcus, Listeria, mielės ir Prototheca). Užsikrečiama iš karvę supančios aplinkos: guoliaviečių, mėšlo, nešvarios aplinkos, blogos ventiliacijos. Dažniau pasitaiko po melžimo, kai speniai vis dar atviri infekcijai.
Kaip atpažinti klinikinį karvių mastitą? Požymiai ir galimos jų reikšmės
Stebimas pokytis | Galimas paaiškinimas |
Pieno pakitimai | Gleivingi dariniai, krešuliai, pūliai, kraujas ar vandeninga konsistencija, pakitusi pieno spalva. |
Tešmens patinimas, paraudimas | Dėl uždegimo į pažeistą vietą priplūsta daugiau kraujo, todėl tešmuo patinsta, parausta, tampa šiltesnis. |
Karvės neramumas, skausmas | Karvė gali rodyti diskomfortą melžimo metu, saugoti ar spardyti dėl tešmens jautrumo. |
Karščiavimas, vangumas, sumažėjęs apetitas | Uždegimas gali paveikti visą organizmą – prasideda karščiavimas, sumažėja gyvulio aktyvumas. |
Sumažėjęs pieno kiekis | Dėl pažeistos pieno liaukos sumažėja pieno gamyba, ypač pažeistame ketvirtyje. |
Kaip atpažinti subklinikinį (slaptąjį) mastitą? Požymiai ir galimos jų reikšmės
Stebimas pokytis | Galimas paaiškinimas/pasekmės |
Išorinių požymių nėra | Tešmuo ir pienas atrodo normaliai, nėra paraudimo, patinimo ar pakitusio pieno. |
Sumažėjęs pieno kiekis | Gali sumažėti produktyvumas, ypač pažeistame ketvirtyje, nors jokių išorinių požymių nematyti. |
Padidėjęs somatinių ląstelių kiekis (SCC) | Pagrindinis diagnostinis rodiklis, rodantis tešmens uždegimą. |
Retkarčiais jaučiami mazgeliai ar kietumas | Kartais pasitaiko pakitimų, juntamų palpuojant, nors jie nėra dažni. |
Pozityvūs greitieji testai (CMT ir kt.) | Padeda nustatyti slapto uždegimo židinius, ypač kai padidėjęs somatinių ląstelių kiekis (SCC), bet nėra matomų mastito požymių. |
Karvių mastito diagnostikos priemonės ir jų taikymas
Tyrimo būdas | Kam naudojamas? | Kada taikyti? |
CMT testas (Kalifornijos mastito testas) | Aptinka padidėjusį somatinių ląstelių kiekį atskiruose ketvirčiuose. | Naudojamas reguliariai, ypač po veršiavimosi ar įtarus subklinikinį mastitą. |
Somatinių ląstelių kiekio tyrimas (SCC) | Parodo uždegimo buvimą piene; tai svarbus kokybės ir sveikatingumo rodiklis. | Atliekamas laboratorijoje arba naudojant pieno analizatorius. |
Tešmens apžiūra ir palpacija | Leidžia pastebėti asimetriją, pakitusią temperatūrą ar kietumą. | Rekomenduojama kasdien melžiant ar įtarus pakitimus. |
Pieno mikrobiologiniai tyrimai. | Nustato tikslius infekcijos sukėlėjus (bakterijų rūšis). | Taikomi prieš gydymą, pakartotinio susirgimo atveju arba brokuojant gyvulį. |

Kokios yra karvių mastito gydymo galimybės?
Karvės tešmuo – jautrus organas, reaguojantis į mažiausius organizmo negalavimus. Karves, sergančias mastitu, būtina gydyti, siekiant kuo greičiau sergančiam gyvuliui pašalinti skausmą ir diskomfortą, apriboti infekcijos išplitimą į neinfekuotus to paties gyvulio tešmens ketvirčius bei likusią bandą (ypač, kai uždegimą sukėlė kontagininiai mikroorganizmai), taip pat, siekiant susigrąžinti ankstesnį pieno kiekį ir kokybę. (Klimienė J. 2003; Sederevičius A., LVA. 2004) Nustatant karvių, sergančių mastitu, gydymą, būtina atsižvelgti į uždegimą sukėlusį agentą bei karvės imuninės sistemos būklę. Gydymas įmanomas laktacijos metu, trūkinant ir laktacijai pasibaigus, nors kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Karvių mastitui gydyti pasaulyje sukurta daug kompleksinių preparatų. Literatūros duomenimis, geriau nevartoti tų kompleksinių preparatų, į kurių sudėtį įeina daugiau kaip du antibiotikai, nes jie sudaro palankias sąlygas atspariems mikrobų kamienams atsirasti. Jei vis dėlto, vartojamas preparatas, susidedantis iš dviejų sinergiškai veikiančių antibiotikų, vienas iš jų turėtų papildyti kito veikimą. Pavyzdžiui, vienos grupės antibiotikai turėtų veikti mikrobo ląstelės apvalkalą, kitos grupės – ląstelės sudedamąsias dalis. (Aniulis E., Japertas S. 2000)
Kokie yra karvių mastito gydymo būdai?
Karvių mastito gydymas priklauso nuo ligos formos, infekcijos sukėlėjo tipo bei karvės fiziologinės būklės.
- Ūminio klinikinio mastito atveju reikalingas greitas veterinarinis įsikišimas. Gydymas dažniausiai apima plataus spektro antibiotikus, kuriuos skiria veterinaras, atsižvelgdamas į sukėlėjo jautrumą ir infekcijos sunkumą. Kartu skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., fluniksinas), kurie mažina skausmą, temperatūrą bei uždegiminę reakciją. Labai svarbus ir dažnas užkrėsto ketvirčio išmelžimas, tai padeda sumažinti bakterijų ir toksinų kiekį piene bei palengvina tešmens būklę.
- Lėtinio klinikinio mastito atvejais gydymas dažnai būna mažai efektyvus. Tokiais atvejais uždegimas būna seniai įsitvirtinęs, sukėlęs struktūrinius pakitimus tešmens audiniuose. Jei karvė serga nuolat, produktyvumas mažėja, o SCC išlieka aukštas, gydymo kaštai dažnai viršija naudą. Tokiu atveju svarstoma apie brokavimą, ypač jei tai vyresnė, mažo produktyvumo karvė.
- Subklinikinio mastito gydymo sprendimas priklauso nuo situacijos. Jei tai aukštos genetinės vertės ar pirmos laktacijos gyvulys – galima taikyti tikslinį gydymą pagal mikrobiologinius tyrimus. Kartais sprendžiama mastitą gydyti užtrūkinimo laikotarpiu, kai pieno gamyba jau natūraliai mažėja, o gydymo efektyvumas – didesnis. Visais atvejais svarbu vertinti ne tik SCC rodiklį, bet ir ekonominę gyvulio vertę.
- Būtina žinoti! Ne ką mažiau svarbus ir palaikomasis gydymas, ypač esant stipriems sisteminiams mastito požymiams (karščiavimui, apatijai, dehidratacijai). Tokiais atvejais taikoma skysčių terapija į veną ar po oda, skiriami elektrolitai bei papildai imunitetui palaikyti. Rekomenduojama karvę izoliuoti, kad būtų galima lengviau stebėti būklę ir kontroliuoti ligos plitimą. Taip pat, primename, kad svarbu yra negydyti gyvulio „iš akies“. Rekomenduojama atlikti pieno tyrimus: tiek CMT, tiek bakteriologinius, jei karvių mastitas pasikartoja. Tai padeda parinkti tinkamus antibiotikus ir išvengti atsparių bakterijų atsiradimo. Taip pat būtina laikytis karencijos laikotarpių, kad gydytos karvės piebas nepatektų nei į supirkimo grandinę; jo negalima nei parduoti, nei perdirbti, nei naudoti žmonių maistui. Toks pienas turi būti utilizuojamas. Pažeidus karenciją, ūkininkui gresia nuostoliai: užterštas pienas ar mėsa gali būti atmesti ir net sistemingai tikrinami pieno ūkiai gali prarasti supirkimo sutartis.

Praktinės karvių mastito prevencijos priemonės pieno ūkyje
Mastito prevencija – tai kasdieniai veiksmai, kurie padeda išvengti ligos atsiradimo ir plitimo. Nors infekcija gali pasireikšti net ir tvarkingiausiame ūkyje, tinkama higiena ir vadyba žymiai sumažina riziką.
- Taisyklingas melžimas ir melžimo įrangos priežiūra. Reguliariai tikrinkite pulsatorius, vakuumą, tešmens gumeles. Užtikrinkite, kad melžimo aparatai nesukelia tešmens pažeidimų ar oro įsiurbimų, nes tai skatina infekcijos patekimą.
- Higienos laikymasis prieš ir po melžimo. Valykite ir, jei reikia, dezinfekuokite spenius prieš melžimą. Po melžimo naudokite po-melžiminį antiseptinį tirpalą (angl. post-dip) – tai efektyvi priemonė nuo bakterijų plitimo per spenelių kanalą.
- Švari ir sausa karvių aplinka. Užtikrinkite švarią pakratų zoną, ypač po karvių užtrūkinimo. Drėgna, purvina aplinka – puiki terpė bakterijoms daugintis, todėl reguliariai keiskite kraiką ir vėdinkite tvartą.
- Sergančių karvių atskyrimas ir žymėjimas. Mastitu sergančias karves melžkite paskiausiai, naudokite atskirą kibirėlį ar aparatą. Tai padeda išvengti infekcijos perdavimo kitoms bandos narėms.
- Tikslingas gydymas užtrūkinimo laikotarpiu. Naudojami ilgo veikimo antibiotikai arba spenių sandarinimo priemonės padeda apsaugoti tešmenį užtrūkimo laikotarpiu; tai ypač svarbu karvėms, kurios anksčiau sirgo mastitu.
- SCC (somatinių ląstelių kiekio) stebėjimas. Reguliarūs pieno tyrimai leidžia anksti identifikuoti problemines karves ir imtis priemonių prieš atsirandant klinikiniams požymiams.
Šaltiniai:
https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/f7ba4a72-3fbc-4c91-8eb4-3b93598ba0cd/content
https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/0abb347d-c2bb-4876-b29d-85c70c4e83fd/content
https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/f7ba4a72-3fbc-4c91-8eb4-3b93598ba0cd/content
https://www.cargill.co.in/en/mastitis-in-cows-causes,-symptoms,-prevention-and-treatment
https://www.ontario.ca/page/warning-signs-mastitis-deciding-when-treat-dairy-cows
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.