Pastaraisiais metais turgavietės išlieka vienos jautriausių vietų, kur galima stebėti realius maisto kainų pokyčius. Skirtingai nei prekybos tinkluose, maisto kainos turguje greičiau reaguoja į sezoniškumą, vietinės pasiūlos svyravimus ir trumpalaikius rinkos pokyčius, todėl tampa svarbiu indikatoriumi tiek vartotojams, tiek ūkininkams. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip per ketvirčius keitėsi pagrindinių maisto produktų kainos Lietuvos turgavietėse bei kokias tendencijas leidžia įžvelgti šie duomenys.
Tyrimo metodika ir duomenų šaltiniai
Analizė parengta remiantis Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) skelbiamais duomenimis apie vidutines maisto produktų kainas Lietuvos stacionariose turgavietėse. Naudotos 2024–2025 m. mėnesinės suvestinės, kuriose pateikiamos pagrindinių maisto produktų kainos einamojo mėnesio pradžioje.
Siekiant išryškinti ne pavienius kainų svyravimus, o bendras tendencijas, mėnesiniai duomenys buvo sugrupuoti į metų ketvirčius (I–IV ketv.). Kiekvieno ketvirčio kainos apskaičiuotos, kaip trijų atitinkamų mėnesių vidurkis. Toks metodas leidžia sumažinti trumpalaikių kainų šuolių įtaką ir aiškiau įvertinti sezoniškumo bei metų laikų poveikį.
Analizei pasirinkti bazinių, dažniausiai turgavietėse perkamų produktų kainų duomenys (daržovės, vaisiai, pienas, mėsa, kiaušiniai), kurie naudojami kaip atskaitos taškai, apibendrinant platesnių produktų grupių kainų kryptis. Tekstinėje analizėje akcentuojamos ne pavienės kainos, o bendros pokyčių tendencijos, jas siejant su sezoniškumu ir bendru ekonominiu fonu.
Maisto kainos turguje I ketvirtį: sezoniškumas ir kainų kryptys žiemos laikotarpiu
Pirmasis metų ketvirtis tradiciškai pasižymi didžiausiu sezoniškumo poveikiu maisto kainoms turgavietėse. Tiek 2024 m., tiek 2025 m. šiuo laikotarpiu kainų dinamiką labiausiai formavo ribota vietinė pasiūla ir sandėliavimo sąnaudos, ypač augalinės kilmės produktų segmente. Lyginant dviejų metų duomenis, matyti, kad maisto kainos turguje 2025 m. I ketvirtį išliko aukštesniame lygyje nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., tačiau kainų kilimas nebuvo vienodas visose produktų grupėse.
Ryškiausi pokyčiai fiksuoti daržovių ir vaisių kategorijoje. Ilgiau sandėliuojami produktai žiemos mėnesiais jautriausiai reaguoja į energijos, laikymo ir logistikos kaštus, todėl jų kainos augo nuosekliau nei gyvulinės kilmės produktų. Tuo tarpu pieno produktų, kiaušinių ir mėsos kainos kito gerokai santūriau. Tai rodo, kad šių produktų pasiūla I ketvirtį buvo stabilesnė ir mažiau priklausoma nuo sezoniškumo.
Nors 2025 m. pradžioje jau buvo fiksuojamas didesnis gyventojų pajamų lygis, I ketvirčio duomenys leidžia daryti prielaidą, kad vartojimo augimas nebuvo pagrindinis kainų pokyčius lemiantis veiksnys. Turgavietėse kainų kryptį labiau nulėmė metų laikas ir pasiūlos struktūra, o ne paklausos šuoliai.
I ketvirčio kainų palyginimas (2024–2025 m. vidurkiai):
| Produktas | Mat. vnt. | 2024 m. I ketv. | 2025 m. I ketv. | Pokytis, % |
| Bulvės | €/kg | 0,66 | 0,70 | +6,1 |
| Morkos | €/kg | 1,05 | 1,11 | +6,1 |
| Obuoliai | €/kg | 1,10 | 1,19 | +8,8 |
| Geriamasis pienas | €/l | 1,03 | 1,05 | +1,6 |
| Vištų kiaušiniai | €/10 vnt. | 2,94 | 2,98 | +1,6 |
| Kiauliena (nugarinė be kaulo) | €/kg | 7,12 | 7,35 | +3,1 |
Maisto kainos turguje II ketvirtį: pirmieji sezoniškumo signalai
Antrasis metų ketvirtis paprastai žymi kainų dinamikos lūžį turgavietėse, tai laikotarpis, kai baigiasi žiemos sandėliavimo etapas ir rinkoje pradeda atsirasti pirmoji šviežia vietinė produkcija. Lyginant 2024 ir 2025 m. II ketvirčius, galima pastebėti, kad maisto kainos turguje tapo labiau diferencijuotos pagal produktų grupes: vienų produktų kainos stabilizavosi ar net pradėjo mažėti, kitų – išliko aukštesniame lygyje nei prieš metus.
Ryškiausi pokyčiai pastebimi augalinės kilmės produktų segmente. Pavasarį, daržovių ir vaisių kainoms, įtaką pradeda daryti didėjanti pasiūla, tačiau 2025 m. šis procesas buvo nuosaikesnis nei 2024 m. Tai rodo, kad nors sezoniškumas pradėjo veikti, jis nebuvo pakankamas visiškai kompensuoti ankstesnių mėnesių sąnaudų. Dėl šios priežasties dalies daržovių kainos II ketvirtį išliko aukštesnės nei prieš metus.
Tuo tarpu gyvulinės kilmės produktų kainos antrąjį ketvirtį išsiskyrė didesniu stabilumu. Pieno, kiaušinių ir mėsos kainų pokyčiai buvo nuosaikūs, o kai kuriais atvejais fiksuota ir nedidelė kainų korekcija. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pavasarį kainų dinamiką vis dar labiau formavo pasiūlos struktūra ir sezoniškumas, o ne paklausos augimas, nors ekonominis fonas jau buvo palankesnis vartotojams nei metų pradžioje.
Maisto kainos turguje II ketvirtį: 2024–2025 m. palyginimas:
| Produktas | Mat. vnt. | 2024 m. I ketv. | 2025 m. I ketv. | Pokytis, % |
| Bulvės | €/kg | 0,62 | 0,68 | +9,7 |
| Morkos | €/kg | 0,98 | 1,05 | +7,1 |
| Obuoliai | €/kg | 1,04 | 1,12 | +7,7 |
| Geriamasis pienas | €/l | 1,04 | 1,06 | +1,9 |
| Vištų kiaušiniai | €/10 vnt. | 2,88 | 2,84 | −1,4 |
| Kiauliena (nugarinė be kaulo) | €/kg | 7,15 | 7,32 | +2,4 |
Maisto kainos turguje III ketvirtį: vietinės produkcijos pikas ir sezoniškumo kulminacija
Jei antrąjį ketvirtį turgavietėse dar buvo juntamas pereinamasis laikotarpis tarp žiemos ir vasaros kainodaros, tai trečiasis ketvirtis aiškiai žymi sezoniškumo kulminaciją. Šiuo laikotarpiu rinką pasiekia didžiausi vietinės produkcijos kiekiai, o tai tradiciškai daro stipriausią spaudimą augalinės kilmės produktų kainoms. Lyginant 2024 ir 2025 m. III ketvirčius, matyti, kad maisto kainos turguje šiuo laikotarpiu tapo labiau subalansuotos, tačiau ne visose produktų grupėse kainų korekcija buvo vienodai ryški.
Didžiausi kainų pokyčiai fiksuoti daržovių ir vaisių segmente. 2025 m. vasarą vietinės produkcijos pasiūla buvo pakankama, kad kainos, palyginti su pavasariu, sumažėtų arba stabilizuotųsi, nors kai kurių produktų kainų lygis išliko aukštesnis nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad net ir sezono piko metu rinkoje vis dar veikė ankstesnių mėnesių sąnaudų inercija, o sezoniškumo efektas kainoms pasireiškė ne iš karto, bet su tam tikru vėlavimu.
Gyvulinės kilmės produktų kainos trečiąjį ketvirtį išliko stabilios ir mažiau jautrios sezoniškumui. Pieno, kiaušinių ir mėsos kainų svyravimai buvo minimalūs; tai rodo, kad šių produktų kainodarą labiau lėmė ilgalaikiai gamybos ir pašarų kaštai nei sezoniniai pasiūlos pokyčiai. Palyginti su 2024 m., 2025 m. III ketvirtį kainos buvo nuosaikesnės, be ryškių šuolių, kas leidžia daryti prielaidą apie santykinį rinkos stabilizavimąsi vasaros laikotarpiu.
Maisto kainos turguje III ketvirtį: 2024–2025 m. palyginimas:
| Produktas | Mat. vnt. | 2024 m. I ketv. | 2025 m. I ketv. | Pokytis, % |
| Bulvės | €/kg | 0,55 | 0,60 | +9,1 |
| Morkos | €/kg | 0,82 | 0,88 | +7,3 |
| Obuoliai | €/kg | 0,90 | 0,98 | +8,9 |
| Geriamasis pienas | €/l | 1,05 | 1,07 | +1,9 |
| Vištų kiaušiniai | €/10 vnt. | 2,75 | 2,78 | +1,1 |
| Kiauliena (nugarinė be kaulo) | €/kg | 7,10 | 7,28 | +2,5 |
Maisto kainos turguje IV ketvirtį: sezono pabaiga ir kainų grįžimas į aukštesnį lygį
Jei trečiąjį ketvirtį turgavietėse dominavo sezoniškumo pikas ir santykinis kainų stabilumas, tai ketvirtasis ketvirtis žymi aiškų kainų ciklo lūžį. Šiuo laikotarpiu baigiasi vietinės produkcijos sezonas, mažėja pasiūla, o kainų dinamiką vis labiau pradeda lemti sandėliavimo, energijos ir logistikos sąnaudos. Lyginant 2024 ir 2025 m. IV ketvirčius, matyti, kad maisto kainos turguje metų pabaigoje 2025 m. išliko aukštesniame lygyje, ypač augalinės kilmės produktų segmente.
Ryškiausi kainų pokyčiai fiksuoti vaisių ir daržovių grupėje. Pasibaigus aktyviam derliaus sezonui, kainos ėmė kilti sparčiau nei ankstesniais ketvirčiais, o 2025 m. šis augimas buvo labiau išreikštas nei 2024 m. Tai rodo, kad metų pabaigoje sezoniškumo poveikis persipina su sukauptų sąnaudų efektu, todėl net ir vietinė produkcija, patekusi į sandėliavimo etapą, tampa brangesnė. Šis kainų kaita aiškiai kontrastuoja su III ketvirčiu, kai pasiūlos perteklius kainas laikė žemesniame lygyje.
Gyvulinės kilmės produktų kainos IV ketvirtį išliko santykinai stabilesnės. Nors metų pabaigoje kai kurių produktų kainos kilo, šie pokyčiai buvo nuosaikūs ir gerokai mažesni nei augalinės kilmės produkcijoje. Tai leidžia teigti, kad pieno, kiaušinių ir mėsos kainų pokyčius šiuo laikotarpiu labiau formavo ilgalaikiai gamybos ir rinkos veiksniai, o ne sezoniniai pasiūlos svyravimai. Lyginant su 2024 m., 2025 m. IV ketvirtį kainų lygis buvo aukštesnis, tačiau be staigių šuolių, kas rodo gana nuspėjamą metų pabaigos kainų modelį.
Maisto kainos turguje IV ketvirtį: 2024–2025 m. palyginimas:
| Produktas | Mat. vnt. | 2024 m. I ketv. | 2025 m. I ketv. | Pokytis, % |
| Bulvės | €/kg | 0,71 | 0,78 | +9,9 |
| Morkos | €/kg | 1,11 | 1,10 | -0,9 |
| Obuoliai | €/kg | 1,03 | 1,68 | +64,0 |
| Geriamasis pienas | €/l | 1,05 | 1,12 | +6,6 |
| Vištų kiaušiniai | €/10 vnt. | 2,82 | 2,72 | -3,5 |
| Kiauliena (nugarinė be kaulo) | €/kg | 7,19 | 7,39 | +2,8 |
Kas 2024–2025 m. iš tiesų lėmė maisto kainų svyravimus turgavietėse?
Išanalizavus visų keturių ketvirčių duomenis, ryškėja, kad maisto kainos turguje 2024–2025 m. keitėsi ne chaotiškai, o pagal gana nuoseklų, pasikartojantį modelį. Nors kiekvienas ketvirtis turėjo savų ypatumų, bendras kainų pokyčių ciklas leido aiškiai atskirti trumpalaikius sezoniškumo veiksnius nuo ilgalaikių struktūrinių priežasčių.
Viso analizuoto laikotarpio duomenys patvirtina, kad sezoniškumas išliko svarbiausiu veiksniu, lemiančiu kainų svyravimus turgavietėse. Žiemos mėnesiais kainas kėlė ribota vietinė pasiūla ir sandėliavimo sąnaudos, pavasarį ir vasarą – didėjanti produkcijos pasiūla jas stabilizavo arba mažino, o metų pabaigoje kainos vėl grįžo į aukštesnį lygį. Šis cikliškumas buvo matomas tiek 2024 m., tiek 2025 m., nors pastaraisiais metais kai kurių produktų kainų lygis išliko aukštesnis.
Svarbu pažymėti, kad sezoniškumo poveikis dažnai pasireiškė su tam tikru vėlavimu, t.y., kainos ne visada reagavo iš karto į didėjančią pasiūlą ar sezono pradžią. Tai rodo, jog turgaviečių kainų dinamika nėra momentinė.
Analizė taip pat atskleidė aiškų skirtumą tarp augalinės ir gyvulinės kilmės produktų kainų pokyčių. Daržovių ir vaisių kainos buvo labiausiai jautrios metų laikams, pasiūlos pokyčiams ir sandėliavimo etapams. Tuo tarpu pieno, kiaušinių ir mėsos kainos visus metus keitėsi nuosaikiau, be staigių svyravimų. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvulinės kilmės produktų kainodarą labiau formuoja ilgalaikiai gamybos veiksniai, tokie kaip: pašarų kainos, darbo sąnaudos, rinkos stabilumas, o ne trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai. Šis skirtumas ypač svarbus tiek ūkininkams, planuojantiems produkcijos realizaciją, tiek vartotojams, siekiantiems suprasti, kada kainų pokyčiai yra laikini, o kada – struktūriniai.
Nors 2025 m. ekonominė situacija buvo palankesnė vartotojams nei metais anksčiau, visų ketvirčių duomenys rodo, kad bendras pajamų augimas nebuvo pagrindinis turgaviečių kainų pokyčių variklis. Kainų kryptis dažniau atspindėjo pasiūlos struktūrą, sezoniškumą ir gamybos sąnaudų poveikį, o ne tiesioginius paklausos šuolius. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad turgavietės išlieka rinka, kurioje kainos vis dar glaudžiai susijusios su realiais gamybos ir tiekimo procesais, o ne vien su makroekonominiais rodikliais.
Šaltiniai:
https://zudc.lt/zudc-turgavieciu-kainu-analize-ar-tikrai-pigiau-ten-kur-maistas-kainuoja-maziau
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S7R307#
https://archyvas.produktukainos.lt/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.