Avižos yra viena iš svarbiausių javų kultūrų, plačiai auginama dėl savo maistinės vertės, atsparumo ir plataus panaudojimo tiek pašarui, tiek maisto pramonei. Jos pasižymi gebėjimu augti įvairiose dirvose ir gerai prisitaiko prie vidutinio klimato sąlygų. Tačiau norint pasiekti aukštą derlingumą, svarbu žinoti, kada ir kaip tinkamai sėti avižas pavasarį.
Kada sėti avižas pavasarį?
Pavasarinė avižų sėja yra itin svarbus etapas, lemiantis pasėlių augimą ir būsimą derlių. Kadangi avižos yra atsparios šalnoms, jų sėją galima pradėti anksčiau nei kitų javų, taip išnaudojant pavasario drėgmę bei užtikrinant tolygų jų dygimą.
Daugelyje Lietuvos regionų avižų sėja vykdoma nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio, priklausomai nuo orų sąlygų ir dirvos temperatūros. Kuo anksčiau pasėsite, tuo geriau avižos išnaudos pavasario drėgmę ir užaugs stipresnės prieš vasaros sausras. Tačiau, jei pavasaris sausas, o drėgmės dirvoje trūksta, sėja gali būti pavėlinta, siekiant išvengti prasto sėklų sudygimo.
Tam, kad avižos sudygtų, dirvožemio temperatūra turi siekti 3–6 °C, o dirva turėtų būti ne per drėgna.
Avižų sėja pagal Mėnulio kalendorių
Mėnulio kalendorius dažnai naudojamas žemės ūkyje siekiant nustatyti palankiausias dienas sėjai ir sodinimui. Avižos yra grūdinė kultūra, kurios sėja pagal Mėnulio fazes gali būti derinama su palankiomis dienomis, kai Mėnulis yra tam tikrose fazėse ir zodiako ženkluose.
Remiantis 2025 m. Mėnulio sėjos kalendoriumi, palankios dienos sėti avižas yra šios:
- Kovas: 5–7 d., 19–21 d.
- Balandis: 3–5 d., 18–20 d.
- Gegužė: 4–6 d., 17–19 d.
Šios datos atitinka laikotarpius, kai Mėnulis yra palankiose fazėse, skatinančiose augalų augimą.
Kviečiame atkreipti dėmesį į tai, kad Mėnulio kalendorius yra tik papildomas įrankis planuojant sėją, todėl svarbu atsižvelgti ir į vietos klimato sąlygas, dirvožemio parengtį bei orų prognozes. Optimalus sėjos laikas turėtų derėti su tinkamomis meteorologinėmis sąlygomis, kad būtų užtikrintas geriausias derlius.
Avižos: ankstyvos sėjos privalumai ir kitos rizikos
Vienas iš ankstyvos avižų sėjos privalumų – tai geresnis, per žiemą susikaupusios drėgmės, išnaudojimas, ko pasekoje, pasėliai sudygs tolygiau. Taip pat, anksčiau pasėtos avižos spėja subrandinti derlių iki vasaros karščių, kas yra svarbu siekiant išvengti derliaus kokybės praradimo. Taip pat, anksčiau pasėtos avižos susiduria su mažesne piktžolių konkurencija, nes greičiau sudygusios, jos užgožia nepageidaujamą augmeniją.
Visgi, privalu žinoti, kad jei avižos bus pasėtos per anksti, kai dirva dar per šlapia, tai gali lemti ne tik blogesnį jų dygimą, bet ir didesnę grybelinių ligų riziką. O pavėluota sėja sumažina derliaus potencialą, nes avižos patenka į vasaros sausras ir praranda drėgmės atsargas.
Avižų sėjos metodai ir technologijos
Teisingas sėjos metodas turi įtakos pasėlių vienodumui, augalų konkurencingumui ir derlingumui.
| Avižų sėjos metodai | Kada taikomas? | Tarpueilių dydis | Privalumai | Trūkumai |
| Eilutinis sėjimas | Tai tradicinis, dažniausiai naudojamas būdas avižų sėjimui. | Tarpueiliai būna 12,5–15 cm. | Užtikrina tolygų augimą ir gerą augalų konkurenciją su piktžolėmis. Tinka tiek intensyviai, tiek ekologiškai ūkininkaujantiems. | |
| Plačiaeilis sėjimas | Dažniau taikomas derinant su tarpinių augalų auginimu. | Tarpueiliai būna apie 25 cm. | Leidžia lengviau prižiūrėti augalus. | Gali prireikti papildomos piktžolių kontrolės. |
| Tiesioginė sėja į neartą dirvą | Naudojama siekiant išsaugoti dirvožemio struktūrą ir drėgmę; sėklos yra įterpiamos be išankstinio dirvos purenimo. | Padeda mažinti eroziją ir išlaikyti dirvožemyje daugiau anglies. | Reikalinga speciali sėjos technika. |
Optimalus avižų sėklų gylis ir sėjimo norma
Priklausomai nuo dirvos drėgmės, avižos yra sėjamos 3–5 cm gylyje, jei dirva yra sausesnė, jas galima sėti ir giliau. Avižų sėklų norma, priklausomai nuo sėklų stambumo ir sėjos sąlygų – 120–160 kg/ha arba 3,5–5 mln. daigių sėklų/ha – didesnė norma užtikrina tankesnius pasėlius ir sumažina piktžolių konkurenciją.
Dirvos paruošimas avižoms ir kitos reikalingos sąlygos
Norint užtikrinti gerą sėklų dygimą ir augalų vystimąsi, būtina tinkamai paruošti dirvą. Tai galima padaryti šiais būdais:
- Rudeninis arimas (20–25 cm gylio): pagerina drėgmės kaupimą ir sumažina piktžolių kiekį.
- Minimalus žemės dirbimas (bearimė technologija): gali būti taikomas siekiant išsaugoti drėgmę ir mažinti dirvos eroziją.
- Ankstyvas akėjimas ar kultivavimas: svarbus ne tik drėgmės išsaugojimui, bet ir geresniam sėklų kontaktui su dirva.
- Jei pasirenkama tiesioginė sėja, būtina užtikrinti, kad ankstesnio derliaus likučiai nebūtų per tankūs ir netrukdytų sėkloms tinkamai įsitvirtinti.
Svarbu prisiminti, kad avižos gerai auga įvairiose dirvose, tačiau labiausiai joms patinka lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai – laidūs orui ir drėgmei. Optimalus dirvožemio pH: 5,5–7,0 – rūgštesnėse dirvose (žemiau 5,0) avižos blogiau auga, todėl būtina kalkinti.
Avižų tręšimas: kiek ir kokių medžiagų joms reikia?
Avižos nėra itin reiklios trąšoms, tačiau norint pasiekti gerą derlių, svarbu užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų balansą.
| Trąšos | Kiekis | Poveikis |
| Azotas (N) | 60–80 kg/ha | Skatina vegetatyvinį augimą, tačiau per didelis kiekis gali lemti augalų išgulimą. |
| Fosforas (P₂O₅) | 40–60 kg/ha | Svarbus šaknų vystymuisi ir ankstyvam augimui. |
| Kalis (K₂O) | 40–60 kg/ha | Stiprina augalų atsparumą ligoms ir stresui. |
| Organinės trąšos, tokios kaip mėšlas ar žalioji trąša | Kiekis priklauso nuo kelių svarbių faktorių, įskaitant dirvožemio būklę, pasėlių poreikius ir trąšų rūšį. Norint nustatyti reikalingą kiekį, dažniausiai remiamasi žemės ūkio praktika. | Gali pagerinti dirvožemio struktūrą ir ilgainiui padidinti jo derlingumą. |
Svarbiausi avižų pasėlių priežiūros darbai vasaros metu
Pasėjus avižas, būtina užtikrinti tinkamą jų priežiūrą visos vasaros metu, siekiant užtikrinti gausų ir kokybišką derlių.
Visų pirma, svarbu stebėti drėgmės balansą dirvožemyje, ypač sausros laikotarpiais. Nors avižos yra atsparios sausroms, ilgalaikis drėgmės trūkumas gali sulėtinti jų augimą bei sumažinti grūdų kokybę.
Kitas svarbus darbas – piktžolių kontrolė. Avižos konkuruoja su piktžolėmis dėl maistinių medžiagų, todėl ankstyvose augimo stadijose reikėtų taikyti mechaninį arba cheminį piktžolių naikinimą, atsižvelgiant į ekologinius ir agronominius ūkininkavimo principus. Taip pat, būtina stebėti ligų ir kenkėjų atsiradimą. Didesnę riziką kelia miltligė, rūdys ir lapų dėmėtligė, todėl, pastebėjus pirmuosius požymius, reikėtų laiku imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, purškimo biologiniais ar cheminiais fungicidais.
Be to, vasaros viduryje reikėtų nepamiršti įvertinti ir augalų vystymosi būklę, trąšų poreikį. Jei pastebimas silpnas augimas ar chlorozės požymiai, galima taikyti papildomą tręšimą per lapus mikroelementinėmis trąšomis. Galiausiai, artėjant rugpjūčiui, svarbu stebėti avižų brandą ir pasiruošti derliaus nuėmimui, kad būtų išvengta perbrendimo, kuris gali lemti derliaus nuostolius. Laiku atliktos priežiūros priemonės užtikrins sveikus ir derlingus avižų pasėlius.
Šaltiniai:
- https://extension.psu.edu/spring-oats-seeding-date-seed-spring-oats-in-early-march
- https://www.cotswoldseeds.com/articles/748/sowing-and-growing-spring-oats
- https://www.senova.uk.com/top-tips-for-growing-oats
- https://moonphase.guide/sowing-seeds-with-the-moon
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.