Lietuvoje gyvūnų terapija pagaliau taip pat „įsivažiuoja“. Šunys, arkliai, delfinai, katės – šie keturkojai (ir ne tik keturkojai) gydytojai jau padeda žmonėms įveikti emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius.
Tuo pat metu kaimo turizmo sodybų savininkai ieško būdų išsiskirti iš konkurentų ir pasiūlyti kažką unikalaus. Sustiprėjus šioms dviem kryptims atsiranda naujų galimybių – gyvūnų terapija gali tapti ne tik sveikatinimo priemone, bet ir perspektyviu verslo papildymu kaimo turizmo sodybose.
Kas yra gyvūnų terapija
Gyvūnų asistuojamoji terapija – tai tikslinga intervencija, kai specialiai paruošti gyvūnai padeda žmonėms spręsti sveikatos problemas. Lietuva yra oficialiai pripažinusi šią sritį ir reglamentavusi kaip papildomos bei alternatyvios sveikatos priežiūros metodą. Šiuo metu įteisinta hipoterapija su žirgais, kaniterapija su šunimis ir delfinų asistuojamoji terapija.
Svarbu suprasti skirtumą: tikroji gyvūnų terapija nėra paprastas bendravimas su gyvūnais ar jų glostymas. Tai struktūruota veikla, kurios metu su klientu dirba kvalifikuotas specialistas – psichologas, kineziterapeutas, logopedas ar socialinis darbuotojas. Jie sudaro individualų sveikatinimo planą ir naudoja specialiai paruoštą gyvūną kaip pagalbinę priemonę tikslams pasiekti.
Kaip rodo tyrimai, gyvūnų terapijos metu žmogaus organizme išsiskiria oksitocinas, dopaminas, serotoninas ir endorfinai – vadinamieji laimės hormonai. Tuo pat metu mažėja streso hormono kortizolio lygis. Tai aiškiai rodo, kad gyvūnai daro teigiamą poveikį mūsų savijautai ir sveikatai.

Naujos galimybės – gyvūnų terapija kaimo turizmo sodybose
Ne kiekviena sodyba gali tapti licencijuotu gyvūnų terapijos centru, tačiau kiekviena gali integruoti elementus, kurie ženkliai praturtintų svečių patirtį. Šiandien kaimo turizmo rinka tampa vis konkurencingesnė – sodybos ieško būdų išsiskirti ir pritraukti lankytojus. Gyvūnai gali būti ta svarbi sritis, kuri pavers paprastą savaitgalio išvyką nesibaigiančių emocijų šaltiniu.
Edukacinės programos su gyvūnais
Daugelis Lietuvos kaimo turizmo sodybų jau siūlo edukacinius užsiėmimus su gyvūnais. Tai puikus būdas pritraukti šeimas su vaikais, mokyklines grupes ar net organizuoti įmonių renginius. Lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su naminiais gyvūnais, juos maitinti, prižiūrėti, sužinoti apie jų gyvenimo būdą.
Tokios programos nėra gyvūnų terapija medicinine prasme, tačiau jos daro teigiamą poveikį – vaikai mokosi atsakomybės, empatijos, o miesto gyventojai turi retą progą iš arti susipažinti su ūkio gyvūnais. Kaip teigia specialistai, šiuolaikinis vaikas dažnai avies nuo ožkos neskiria, o tiesioginė patirtis su gyvūnais yra neįkainojama.
Susitikimai su gyvūnais kaip pramoga
Paprasčiausias variantas sodyboms – organizuoti įvairius susitikimus su gyvūnais. Tai gali būti avių, ožkų, triušių, arklių ar paukščių pristatymas svečiams. Tokiems susitikimams nereikia specialios licencijos ar sertifikatų – pakanka turėti sveikus, draugiškus gyvūnus ir užtikrinti pagrindinius higienos bei saugos reikalavimus.
Vis populiaresnis tampa alpakų turizmas. Lietuvoje jau yra ne vienas ūkis, kur svečiai gali artimiau susipažinti su šiais egzotiškais gyvūnais. Netgi tradiciniai lietuviški gyvūnai – avys, ožkos, arkliai – gali tapti sodybos traukos centru, jei šeimininkai moka juos tinkamai pristatyti ir suteikia galimybę pabendrauti.
Verslas su gydomąja gyvūnų terapija
Ambicingesniems sodybų savininkams atsiveria galimybė teikti tikras gyvūnų terapijos paslaugas. Tam reikia rimto pasiruošimo – įgyti atitinkamą kvalifikaciją, paruošti gyvūnus egzaminams ir gauti reikalingas licencijas.
Lietuvoje šiuo metu yra tik kelios dešimtys sertifikuotų terapinių šunų, dar mažiau registruota terapinių arklių. Taigi, akivaizdu, jog terapijos poreikis yra kur kas didesnis nei pasiūla. Sodybos, įsikūrusios ramiose vietose, su erdviomis teritorijomis, yra idealios vietos tokiai veiklai – čia galima įrengti specialias erdves hipoterapijai ar kaniterapijai, priimti klientus į ilgesnes reabilitacijos programas.

Gyvūnų parengimas ir savininkų kompetencijos
Norint, kad gyvūnų veiklos sodyboje būtų ne tik įdomios, bet ir saugios bei profesionalios, svarbiausia tinkamai parinkti gyvūnus ir pasirūpinti jų parengimu. Terapija ar edukaciniai susitikimai reikalauja ne tik draugiškų, bet ir specialiai apmokytų gyvūnų, o taip pat – atsakingų, žinių turinčių šeimininkų. Toliau aptariama, kas lemia gyvūno tinkamumą tokiam darbui ir kokių kompetencijų reikia sodybos savininkams.
Kokius gyvūnus rinktis
Ne kiekvienas gyvūnas tinka terapijai ar edukacijai. Svarbiausios savybės – ramumas, draugiškumas žmonėms, gebėjimas suvaldyti stresą ir netikėtų situacijų tolerancija. Kai kurios gyvūnų veislės turi įgimtų savybių, kurios jas daro tinkamesnes tam tikroms užduotims.
Šunims itin svarbi ankstyvoji socializacija. Nuo pat pirmųjų dienų jie turi būti pratinami prie įvairiausių garsų, kvapų, daiktų. Terapinis šuo turi ramiai reaguoti į vaikščiojimo ramentus, neįgaliojo vežimėlių riedėjimą, ligoninių kvapus. Veisliniai ar neveisliniai – abiejų kategorijų šunys gali būti tinkami, tačiau įgimtas temperamentas turi būti tinkamas terapijai.
Arkliai terapijai parenkami pagal jų charakterį ir paklusnumą. Idealūs žirgai hipoterapijai – ramūs, santūrūs, bet tuo pačiu siekiantys kontakto su žmogumi. Terapiniams arkliams reikia gebėti toleruoti neįprastus judesius, garsus, netikėtus prisilietimus – viskas, kas gali įvykti dirbant su specialiųjų poreikių žmonėmis.
Gyvūnų terapija: oficialus parengimas ir egzaminai
Jei sodybos savininkas nori teikti oficialias terapijos paslaugas, gyvūnai turi išlaikyti atitinkamus egzaminus. Kaniterapijos atveju šunys privalo būti ne jaunesni nei vienerių metų, paženklinti integruotu mikročipu ir paskiepyti. Egzaminas tikrina šuns gebėjimą vykdyti pagrindines komandas, ramiai reaguoti į įvairius dirgiklius ir žmones, išlaikyti savitvardą netikėtose situacijose.
Lietuvoje terapinių šunų egzaminas organizuojamas pagal griežtus standartus, adaptuotus iš Lenkijos praktikos. Šunys turi kasmet perlaikyti sertifikavimą, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas ir gerovė. Egzaminą sudaro praktiniai testai su įvairiais scenarijais – kaip šuo reaguoja į staigius judesius, triukšmą, svetimus žmones, kitus gyvūnus.
Šeimininkų kompetencijos ir žinios
Svarbu suprasti, kad gyvūnas pats savaime ne gydo – jis yra įrankis specialisto rankose. Net ir edukacines programas vedantys sodybų šeimininkai turi turėti pakankamai žinių apie gyvūnų elgesį, saugu darbą su jais ir jų gerovės užtikrinimą.
Jei sodyboje norima organizuoti susitikimus su gyvūnais, rekomenduojama išmokti suprasti gyvūno kūno kalbą ir streso požymius. Pavargęs ar įsitempęs gyvūnas negali teikti kokybiškos patirties lankytojams, o blogo patyrimo pasekmės gali būti net ir fiziškai pavojingos.
Norint teikti oficialias gyvūnų terapijos paslaugas, būtina įgyti atitinkamą kvalifikaciją. Kaniterapijos specialistai turi būti sveikatos priežiūros ar socialinio darbo srities profesionalai – psichologai, kineziterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai. Jie privalo išklausyti specialius mokymus apie gyvūnų asistuojamą terapiją, suprasti terapinį procesą ir gebėti sudaryti individualius sveikatinimo planus.

Gyvūnų gerovė – prioritetas
Vienas svarbiausių aspektų – gyvūno gerovė. Net ir paprastuose edukaciniuose užsiėmimuose svarbu užtikrinti, kad gyvūnas nebūtų perkrautas, turėtų galimybę pailsėti, ir kad su juo būtų elgiamasi etiškai.
Terapinių gyvūnų gerovė yra dar griežčiau kontroliuojama. Gyvūnas turi turėti poilsio laiką, jo elgesys yra nuolat stebimas, o jei pastebimi streso ar nuovargio požymiai – užsiėmimai nutraukiami. Lietuvoje atliekami tyrimai rodo, kad tinkamai paruošti ir prižiūrimi terapiniai gyvūnai nejaučia neigiamo streso, priešingai – jie jaučia pasitenkinimą darbu.
Sodybose, kurios laiko gyvūnus svečių laisvalaikiui, svarbu užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų įkyriai glostomi, tampomi už kailio ar verčiami žiūrėti iš arti be pertraukos. Reikia nustatyti taisykles svečiams – kaip prieiti prie gyvūno, kiek laiko galima su juo būti, ko negalima daryti.
Gyvūnų terapija – praktiniai patarimai sodybų savininkams
Įgyvendinti gyvūnų edukaciją ar terapiją savo sodyboje gali atrodyti sudėtinga, tačiau pradėti galima po truputį. Toliau aptarsime praktinius patarimus, kaip pradedantiesiems saugiai integruoti gyvūnus, ką svarbu žinoti planuojant specializuotą veiklą ir kaip gyvūnų programos gali tapti papildomu verslo šaltiniu.
Gyvūnų edukacija pradedantiesiems
Jei tik planuojate integruoti gyvūnus į sodybos veiklą, pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Užsiauginkite kelias skirtingas naminių gyvūnų rūšis – vištas, žąsis, triušius, ožkas. Leiskite svečiams juos stebėti, maitinti. Sukurkite nedidelę edukacinę programą apie jūsų laikomus gyvūnus.
Rinkitės ramesnes, žmogui draugiškas rūšis ir veisles. Labai svarbu sukurti saugią aplinką – tvirtus aptvarus, aiškiai apibrėžtas zonas lankytojams. Parenkite paprastas taisykles svečiams apie tai, kaip elgtis su gyvūnais.
Planuojantiems specializuotą veiklą
Jei matote gyvūnų terapiją kaip perspektyvią verslo kryptį, įvertinkite, ar turite reikiamus resursus:
- Tai apima ne tik patalpas ir teritoriją, bet ir finansines galimybes investuoti į mokymus, gyvūnų parengimą ir licencijavimą.
- Susisiekite su Kaniterapijos asociacija, Lietuvos kaimo turizmo asociacija ar kitomis organizacijomis, kurios gali suteikti konsultacijas ir pravesti mokymus. Aplankysite veikiančius terapijos centrus ir pasimokykite iš jų patirties.
- Įvertinkite savo asmenines kompetencijas. Jei esate psichologas, kineziterapeutas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, turite gerą startinę poziciją. Priešingu atveju turėsite bendradarbiauti su tokiais specialistais arba pačiam teks įgyti reikiamą kvalifikaciją.

Gyvūnų terapija: verslo aspektai
Gyvūnų terapijos paslaugos gali būti įkainotos ženkliai aukščiau nei paprastas apgyvendinimas. Terapijos sesija su specialistu ir gyvūnu gali kainuoti nuo 70 iki 100 eurų už valandą. Ilgesnės reabilitacijos programos, apimančios apgyvendinimą, maitinimą ir kelias savaites trunkančius užsiėmimus, gali atnešti ženklių pajamų.
Net ir paprastos edukacinės programos su gyvūnais gali būti papildomas pajamų šaltinis. Daugelis sodybų siūlo tokias paslaugas grupėms, mokykloms, darželiams – vieno užsiėmimo kaina gali siekti 50–200 eurų priklausomai nuo programos trukmės ir dalyvių skaičiaus.
Iššūkiai ir galimybės
Gyvūnų terapija sodybose – tai ne tik įdomi pramoga, bet ir rimtas įsipareigojimas. Nors ši veikla gali pritraukti lankytojus, suteikti edukacinę patirtį ir papildomas pajamas, ji reikalauja atsakingo požiūrio, laiko ir išteklių. Prieš pradedant verta įvertinti pagrindinius iššūkius ir galimybes.
Pagrindiniai iššūkiai:
- Laiko ir finansų investicijos – gyvūnų parengimas terapijai gali užtrukti metus ir kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų. Šunys privalo kasmet laikyti egzaminus, o arkliai reikalauja nuolatinės priežiūros, treniruočių ir specializuotos priežiūros.
- Visuomenės suvokimas – daugelis žmonių vis dar laiko gyvūnų terapiją paprasta pramoga. Reikia investuoti į edukaciją ir aiškiai paaiškinti, ką tiksliai siūlote.
- Gyvūnų gerovės užtikrinimas – bet koks per didelis užsiėmimų krūvis ar netinkama priežiūra gali pakenkti gyvūnų sveikatai ir elgesiui. Svarbu turėti aiškias taisykles ir laikytis etikos principų.
- Logistika ir infrastruktūra – reikia tinkamų patalpų, aptvarų, saugių takų ir įrangos, kad užsiėmimai vyktų saugiai tiek gyvūnams, tiek lankytojams.
Galimybės:
- Papildomos pajamos – edukacinės programos ar terapinės sesijos gali tapti nauju pajamų šaltiniu.
- Išskirtinė sodybos patirtis – gyvūnai pritraukia lankytojus, ypač šeimas su vaikais, ir suteikia unikalią patirtį.
- Bendruomenės pritraukimas – sodyba gali tapti edukacijos ir socialinės įtraukties centru, skatinti atsakingą požiūrį į gyvūnus.
Gyvūnų terapija: ateities perspektyvos
Lietuvoje gyvūnų terapija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau tendencijos rodo augimą. Vis daugiau žmonių ieško natūralių, švelnių būdų spręsti sveikatos problemas. Kaimo turizmas auga, o jo klientai ieško autentiškų, prasmingų patirčių.
Sodybos, kurios sugebės profesionaliai integruoti gyvūnų terapijos elementus, turės unikalią konkurencinę poziciją. Tai gali būti specialus pasiūlymas šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais, reabilitacijos programos suaugusiems ar tiesiog papildoma paslauga, kuri pavers sodybą ne tik poilsio, bet ir sveikatinimo vieta.
Gyvūnų terapija ir kaimo turizmas – dvi sritys, kurios natūraliai papildo viena kitą. Sodybos turi erdvę, gamtinę aplinką ir gyvūnus, o žmonės ieško būdų pagerinti savo sveikatą natūraliais metodais. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp profesionalios gyvūnų terapijos ir paprastos edukacijos ar pramogų su gyvūnais.

Lietuvoje jau dabar yra puikių pavyzdžių – nuo delfinų terapijos centro Klaipėdoje iki nedidelių šeimos sodybų, siūlančių edukacinius užsiėmimus su ožkytėmis. Kiekvienas sodybos savininkas gali rasti savo kelią šioje srityje, prisidedant prie gyvūnų terapijos plėtros Lietuvoje ir kokybiškų paslaugų teikimo savo svečiams.
Šaltiniai:
- https://www.thehumananimalconnection.org/post/animals-as-partners-in-therapy
- https://www.medicalnewstoday.com/articles/animal-therapy
- https://www.psychologytoday.com/us/therapy-types/animal-assisted-therapy
- https://www.verywellhealth.com/animal-therapy-5212800
- https://www.bacp.co.uk/about-therapy/types-of-therapy/animal-assisted-therapy/
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10986847/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
