Skip to content

Geoterminis šildymas: ką reikia žinoti apie sistemą ir geoterminio gręžinio kainą?

  • by
Geoterminis šildymas: ką reikia žinoti apie sistemą ir geoterminio gręžinio kainą?

Vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi geoterminį šildymą kaip efektyvų, ekologišką ir ilgalaikį sprendimą savo namams. Nors pradinė investicija reikalauja rimtų finansinių išteklių, sistema atsiperka per mažesnes eksploatacines išlaidas ir stabilų veikimą dešimtmečius. Ar tikrai geoterminis šildymas toks brangus ir kada atsiperka?

Kas yra geoterminis šildymas?

Geoterminis šildymas naudoja žemės gelmių energiją pastatams šildyti ir vėsinti, nes po žemės paviršiumi esanti šiluma išlieka pastovi visus metus. Net šalčiausiais žiemos mėnesiais žemės temperatūra nuo 18 metrų gylio stabilizuojasi ties 10 laipsnių Celsijaus. Tai natūralus, nieko nekainuojantis energijos šaltinis, kurį galima išnaudoti specialia įranga.

Sistema veikia naudojant šilumos siurblį, kuris išgauna šilumą iš žemės ir perduoda ją į pastato šildymo sistemą. Vasarą procesas vyksta atvirkščiai – šiluma iš pastato perduodama į žemę, taip užtikrinant patalpų vėsinimą. Tai reiškia, kad viena sistema atlieka dvigubą funkciją ir kondicionierius taip pat tampa nebereikalingas.

Esminis skirtumas nuo populiarių oras–vanduo ar oras–oras šilumos siurblių – energija imama ne iš oro, o iš stabilios temperatūros žemės gelmių. Tai užtikrina pastovų efektyvumą nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Kas yra geoterminis šildymas?

Geoterminio gręžinio kaina

Vienas pagrindinių klausimų, kuris domina planuojančius įsirengti geoterminį šildymą – kiek kainuoja geoterminis gręžinys. Šiai dienai geoterminio gręžinio kaina svyruoja nuo 20 iki 25 eurų už metrą, priklausomai nuo vietovės, gruntų sudėties ir gręžinio konstrukcijos.

Konkretūs pavyzdžiai iš rinkos rodiklių rodo šią kainų skalę. Kai kurios įmonės siūlo gręžinį už 20 eurų su PVM už metrą, į kurią įeina gręžimas, kolektoriaus įleidimas ir užvamzdinės dalies užpildymas. Kitos įmonės, atsižvelgdamos į sudėtingesnes sąlygas ar papildomas paslaugas, įkainoja nuo 21,5 iki 24,5 eurų su PVM už metrą.

Vertikalių gręžinių įrengimas 80 kvadratinių metrų namui kainuoja nuo 2900 iki 4300 eurų, priklausomai nuo reikiamo gylio ir gręžinių skaičiaus. Vidutiniškai geoterminiams gręžiniams reikia pasiekti 100–150 metrų gylį, todėl bendros gręžinio įrengimo išlaidos gali siekti 2000–4500 eurų.

Svarbu žinoti, kad papildomai reikia skaičiuoti gręžinio įvedimo į katilinę kainą – tai dar apie 150 eurų su PVM. Jei reikalingi keli gręžiniai, kaštai atitinkamai didėja.

Geoterminis šildymas: kokios bendrosios išlaidos?

Vidutinė geoterminio šildymo sistemos kaina svyruoja nuo 10 000 iki 14 000 eurų, priklausomai nuo namo dydžio ir geologinių sąlygų. Ši suma apima ne tik gręžinius, bet ir visą sistemą.

Pagrindinės sistemos įrengimo kainos sudedamosios dalys:

  1. Šilumos siurblys – tai brangiausias sistemos komponentas. Priklausomai nuo galingumo ir gamintojo, šilumos siurblių kainos gali svyruoti nuo 4000 iki 9000 eurų. Pavyzdžiui, geoterminiai Alpha Innotec ar Daikin Altherma modeliai yra populiarūs, tačiau tai brangios investicijos.
  2. Gręžiniai ar horizontalūs kolektoriai. Kaip jau minėta, vertikalių gręžinių įrengimas kainuoja 2900–4300 eurų, o horizontalūs kolektoriai – apie 1700 eurų. Horizontalūs kolektoriai pigesni, tačiau reikalauja didelio sklypo ploto – maždaug tris kartus didesnio nei šildomas plotas.
  3. Grindinio šildymo sistema. Jei namuose dar neįrengtas grindinis šildymas, jo išvedžiojimas kainuoja apie 14,5 euro už kvadratinį metrą. 100 kvadratinių metrų namui tai reiškia apie 1450 eurų papildomų išlaidų.
  4. Projektavimas ir montavimas. Sistemos projektavimas, montavimo darbai ir paleidimas gali kainuoti dar 2000–4000 eurų, priklausomai nuo darbo sudėtingumo.

Apibendrinant, tipiniam 100–150 kvadratinių metrų namui su vertikaliais gręžiniais bendra geoterminio šildymo sistemos įrengimo kaina siekia 11 000–15 000 eurų. Tačiau jeigu gruntai sudėtingi, reikalingi gilesni nei įprasta gręžiniai, pasirenkama galingesnė ar aukštesnės klasės įranga, arba montavimo darbai yra kompleksiškesni, galutinė investicija gali išaugti iki 18 000–25 000 eurų.

Geoterminis šildymas: kokios bendrosios išlaidos?

Geoterminis šildymas: vertikalūs vs horizontalūs kolektoriai

Renkantis geoterminio šildymo sistemą, vienas svarbiausių sprendimų – pasirinkti tarp vertikalių gręžinių ir horizontalių kolektorių.

  • Vertikalūs gręžiniai. Tai brangesnis, tačiau efektyvesnis ir erdvę taupantis sprendimas. Gręžiniai yra daromi iki 100–150 metrų gylio, į juos įleidžiamas U formos vamzdis, užpildytas šilumnešiu. Kadangi žemės temperatūra giliau yra stabili, vertikalūs kolektoriai užtikrina pastovų energijos šaltinį. Jiems reikia labai nedaug vietos sklype – galima gręžti net po esamu pastatu. Be to, vertikalūs gręžiniai idealiai tinka vasaros vėsinimui, todėl kondicionierius tampa nebereikalingas.
  • Horizontalūs kolektoriai – pigesnis variantas, tačiau reikalaujantis didelio sklypo ploto. Vamzdžiai klojami 1,5–2 metrų gylyje tranšėjose. Reikalingas plotas turi būti maždaug trigubai didesnis nei šildomas namo plotas. Horizontalūs kolektoriai netinka mažiems sklypams ar vietovėms su sudėtingu reljefu.

Jei sklypas didelis ir neužstatytas, horizontalūs kolektoriai gali būti ekonomiškesnis pasirinkimas. Tačiau daugelis renkasi vertikalius gręžinius dėl jų efektyvumo ir erdvės taupymo.

Valstybės parama ir dotacijos

Gera žinia norintiems įsirengti geoterminį šildymą – valstybė siūlo apie 50 procentų kompensaciją, kuri gali ženkliai sumažinti pradines investicijas.

LEA (Lietuvos energetikos agentūros) parama skiriama tik naujiems šilumos siurbliams, keičiant senus katilus naudojančius biomasę ar iškastinį kurą. Tai reiškia, kad dotacija taikoma ne naujos statybos namams, o tik esantiems pastatams, kuriuose keičiamos senos šildymo sistemos.

Pagrindinės sąlygos gauti paramą:

  • pastatas turi būti registruotas ne mažiau kaip 5 metus,
  • keičiamas senas biomasės ar iškastinio kuro katilas,
  • pastatas nėra prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo, ir
  • įranga turi būti nauja, su cop koeficientu ne mažesniu nei 3,0.

Kompensacija skaičiuojama ne pagal realią įsigijimo kainą, o pagal valstybės nustatytus fiksuotus įkainius už 1 kW. LEA kompensuoja iki 50 procentų šio įkainio. Vidutiniškai kompensacija gali siekti 3500 eurų, tačiau gali būti ir didesnė priklausomai nuo šilumos siurblio galingumo.

Paraiškas reikia teikti per LEA administruojamą sistemą. Svarbu žinoti, kad skelbiami kvietimai gana greitai užbaigiami dėl didelio susidomėjimo, todėl verta sekti informaciją apie naujus kvietimus ir teikti paraiškas kuo anksčiau.

Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas dėl paramos galioja iki 2025 metų gruodžio 31 d. (arba kol bus išnaudotos kvietimui skirtos lėšos).

Valstybės parama ir dotacijos

Geoterminio šildymo privalumai

Geoterminis šildymas dažnai vadinamas viena pažangiausių ir patikimiausių šiuolaikinių namų šildymo technologijų. Ši sistema ne tik mažina mėnesines išlaidas, bet ir užtikrina maksimalų komfortą, nes šiluma išgaunama iš žemės gelmių – stabilaus ir neišsenkančio energijos šaltinio. Dėl to geoterminis šildymas tampa vis populiaresnis tiek renkantis naujos statybos sprendimus, tiek modernizuojant senesnius namus. Pagrindiniai geoterminio šildymo privalumai:

  1. Ekonomiškumas. Nors pradinė investicija yra didelė, ilgalaikėje perspektyvoje sistema atsiperka. Geoterminis šildymas naudoja 75–80 procentų energijos iš žemės ir tik 20–25 procentus elektros. Tai reiškia, kad iš 1 kW sunaudotos elektros energijos galima gauti 3–7 kW šilumos energijos. Mėnesinės šildymo išlaidos gali svyruoti nuo 30 iki 40 eurų (už elektrą).
  2. Ekologiškumas. Sistema neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir naudoja atsinaujinantį energijos šaltinį. Tai vienas draugiškiausių aplinkai šildymo būdų.
  3. Patikimumas ir ilgaamžiškumas. Geoterminės sistemos gali tarnauti daugiau nei 30 metų. Požeminiai kolektoriai tarnauja net iki 50 metų, o šilumos siurbliai – 20–25 metus. Sistema reikalauja minimalios priežiūros – nereikia pildyti kuro, valyti katilo ar nuolat prižiūrėti.
  4. Universalumas. Viena sistema tiek šildo žiemą, tiek vėsina vasarą, tiek ruošia karštą vandenį.
  5. Nepriklausomybė nuo oro sąlygų. Skirtingai nuo oras–vanduo sistemų, kurių efektyvumas krenta labai šaltu oru, geoterminio šildymo efektyvumas išlieka stabilus ištisus metus.

Kam tinka geoterminis šildymas?

Geoterminis šildymas nėra universalus visiems vienodai. Jis geriausiai veikia:

  • naujos statybos arba gerai renovuotuose pastatuose su gera šilumine izoliacija;
  • sklypuose, kur yra pakankamai vietos kolektoriams arba galimybė gręžti gręžinius;
  • šeimoms, gyvenančioms pastoviai, nes sistema labiausiai atsiperka naudojama reguliariai;
  • pastatuose su grindiniu šildymu ar žemos temperatūros radiatoriais.

Jei pastatas prasčiau apšiltintas, reikės didesnės galios šilumos siurblio, o tai didina kaštus. Taip pat svarbu įvertinti sklypo geologines sąlygas – smėlis ir molis gręžiami lengviau ir pigiau nei uolienos.

Kam tinka geoterminis šildymas?

Į ką atkreipti dėmesį renkantis rangovą?

Geoterminio šildymo įrengimas – sudėtingas procesas, reikalaujantis profesionalumo. Dažna klaida – rinktis rangovus be reikiamų sertifikatų ar patirties vien dėl mažesnės kainos.

Paskaičiuotas per mažas geoterminių gręžinių metražas reiškia, kad sistema nesukaus pakankamai šilumos. Netinkamai parinktas šilumos siurblys gali dirbti neefektyviai. O kai kurie rangovai, norėdami sutaupyti, gręžinio skylę užpildo ne specialiu skiediniu, o paprastu gruntu – tai pažeidžia sistemos efektyvumą ir gali sukelti požeminio vandens užterštumą.

Renkantis rangovą, svarbu:

  • patikrinti, ar turi reikiamus veiklos sertifikatus ir geologinio gręžimo leidimus,
  • įsitikinti, ar teikiamas geoterminio gręžinio pasas ir garantiniai dokumentai,
  • pasitikrinti įmonės patirtį ir ankstesnius projektus,
  • gauti detalų pasiūlymą su visais darbų etapais ir medžiagomis.

Geoterminis šildymas reikalauja solidžios pradinės investicijos – ne mažiau nei 11 000–15 000 eurų vidutinio dydžio namui. Tačiau ši suma atsiperka per 10–15 metų dėl mažų eksploatacinių išlaidų. Be to, valstybės parama gali kompensuoti iki pusės kaštų, o tai ženkliai sutrumpina atsipirkimo laiką.

Sistema tarnauja dešimtmečius, nereikalauja nuolatinės priežiūros, užtikrina stabilų šildymą ir vėsinimą bei prisideda prie aplinkos apsaugos. Šiandien, kai energijos kainos kyla, o ekologiniai klausimai tampa vis aktualesni, geoterminis šildymas yra ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškai protingas pasirinkimas.

Šaltiniai:

  1. https://www.energy.gov/energysaver/geothermal-heat-pumps
  2. https://www.nationalgeographic.com/environment/article/10-myths-about-geothermal-heating-and-cooling
  3. https://australian.museum/learn/climate-change/climate-solutions/clever-homes/geothermal-heating-and-cooling/
  4. https://dandelionenergy.com/all-you-need-to-know-about-home-geothermal-heating-cooling

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *