Drenažo įrengimas ūkiuose: kaip padidinti derlingumą?

Turinys

Drenažo įrengimas yra viena svarbiausių melioracijos priemonių, be kurių efektyvus ūkininkavimas Lietuvoje būtų beveik neįmanomas. Mūsų šalis yra drėgmės pertekliaus zonoje, kur kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes. Drenažo įrengimas pašalina drėgmės perteklių ir sureguliuoja dirvožemio vandens režimą, skatinantį mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos intensyvesnį vystymąsi.

Lietuvoje melioracijos grioviai tęsiasi net 62,8 tūkst. kilometrų, o drenažas – 1 mln. 588 tūkst. km. Šie skaičiai atskleidžia, kokį svarbų vaidmenį drenažo sistemos vaidina Lietuvos žemės ūkyje. Tinkamas drenažo įrengimas ne tik padidina derlių, bet ir užtikrina ilgalaikį žemės produktyvumą bei apsaugo nuo ekstremalių orų reiškinių poveikio.

Drenažas ir jo reikšmė žemės ūkyje

Drenažo įrengimas yra tam tikro objekto sausinimas, kai iš jo pašalinamas paviršinio ar požeminio vandens perteklius. Drenažu vadinama ir kanalų ar vamzdžių sistema, kurios dėka vyksta sausinimas. Lietuvos klimato sąlygomis, kur dažni krituliai ir sniego tirpsmas pavasarį, tinkamas vandens režimo valdymas yra esminis žemdirbystės sėkmės faktorius.

Teisingai įrengtas drenažas užtikrina optimalų dirvožemio drėgmės lygį visais metų laikais, leidžia laiku pradėti pavasario darbus ir sumažina dirvožemio sutankinimą nuo sunkios technikos poveikio. Reguliuojamo drenažo sistemos net leidžia kontroliuoti vandens lygį dirvožemyje pagal auginamų kultūrų poreikius.

Tinkamai funkcionuojančios drenažo sistemos poveikis ūkio produktyvumui yra dramatiškas. Tyrimų duomenimis, žieminių kviečių derlius naudojant reguliuojamą drenažą padidėjo 21 proc. lyginant su įprastiniu drenažu. Be to, drenažo įrengimas padidina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje ir tręšimo efektyvumą.

Sausintos žemės leidžia geriau išnaudoti šiuolaikines žemės ūkio technologijas, o kokybiška drenažo sistema gali tarnauti kelias dešimtis metų, užtikrindama stabilų ekonominį rezultatą.

Drenažas ir jo reikšmė žemės ūkyje — Paviršinis drenažas

Drenažo tipai ir jų taikymas

Tinkamai įrengtas drenažas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti dirvožemio kokybę ir užtikrinti stabilų derlių. Skirtingos drenažo sistemos sprendžia nevienodas problemas – nuo paviršiuje besikaupiančio vandens iki aukšto gruntinio vandens lygio ar drėgmės reguliavimo. Suprasdami jų skirtumus, galėsite pasirinkti efektyviausią sprendimą savo ūkiui ar sklypui.

Paviršinis drenažas drenažas naudojamas ten, kur perteklinis vanduo kaupiasi žemės paviršiuje po liūčių arba sniego tirpsmo. Toks sprendimas dažniausiai apima latakus, griovius ir specialias vandens surinkimo sistemas, kurios greitai nuveda vandenį nuo jautrių plotų.
Paviršinio drenažo privalumas – palyginti nedidelės įrengimo sąnaudos ir lengva priežiūra. Tačiau jis efektyvus tik tais atvejais, kai problema susijusi su paviršiumi tekančiu vandeniu, o ne su aukštu gruntinio vandens lygiu.
Požeminis drenažas – tai efektyviausias sprendimas kovai su gruntinio vandens pertekliumi. Drenažiniai vamzdžiai su skylutėmis klojami 0,8–1,5 m gylyje ir surenka perteklinį vandenį iš dirvožemio, nukreipdami jį į surinkimo sistemas.
Lietuvoje daugiausia paplitęs būtent požeminis drenažas, nes jis efektyviai sprendžia pagrindinę problemą – aukštą gruntinio vandens lygį. Tokio drenažo įrengimas kainuoja brangiau, tačiau yra daug efektyvesnis ilguoju laikotarpiu.
Reguliuojamas drenažas. Ši drenažo sistema leidžia kontroliuoti vandens lygį dirvožemyje, drenažo pagalba sulaikant kritulių drėgmę laukuose vegetacijos metu ir pažeminant vandens lygį, kai reikia įvažiuoti į laukus su technika. Ši inovatyvi technologija leidžia maksimaliai išnaudoti gamtinių vandens išteklių potencialą.
Reguliuojamo drenažo sistemą sudaro specialūs įrenginiai, kurie gali automatiškai arba rankiniu būdu reguliuoti vandens nutekėjimą. Tokios sistemos ypač efektyvios nepastoviame Lietuvos klimate, kur sausros laikotarpiai gali keistis su perteklinės drėgmės periodais.

Drenažo įrengimas: planavimas ir medžiagų pasirinkimas

Tinkamai suprojektuotas drenažas – tai sėkmingo įrengimo pagrindas. Projektavimo metu būtina įvertinti gruntinio vandens lygį, dirvožemio tipą, reljefą, auginamų kultūrų poreikius ir turimas vandens nutekėjimo galimybes.

Įrengiant reguliuojamą drenažą, reikia atsižvelgti į tai, kad žemės plotas būtų ne mažesnis kaip 1 ha, žemės paviršius turėtų būti išlygintas, be didesnių įdubų. Tinkamiausi lengvos ir vidutinės granuliometrinės sudėties dirvožemiai, kurių laidumas vandeniui aukščiau drenažo yra didelis.

Šiuolaikiniame drenažo įrengime naudojami gofruoti PVC vamzdžiai su geotekstilės filtru arba be jo, priklausomai nuo grunto tipo. Skirtingų tipų gruntas turi skirtingą vandens pralaidumą, todėl būtina naudoti tuos vamzdžius, kurie tikrai atitinka grunto tipą.

Molingoms dirvoms reikalingi didelio skersmens vamzdžiai su kiaurymėmis, nes molingas gruntas stipriai sulaiko drėgmę. Smėlingam dirvožemiui tinka vidutinio skersmens vamzdžiai su filtru. Kokoso pluošto drenažo filtras dengia visą vandens įsiurbimo paviršių ir neleidžia kauptis šlamui.

Drenažo įrengimas

Drenažo vamzdžių klojimo gylis turi būti skaičiuojamas pagal konkretų projektą, bet paprastai svyruoja nuo 0,8 iki 1,5 metro. Vamzdžiai turi būti klojami su 3 mm nuolydžiu vienam linijiniam metrui – šis nuolydis turi būti vienodas per visą drenų ilgį.

Tranšėjos dugne pirmiausiai pilamas 10–15 cm storio skaldos arba žvyro sluoksnis, ant jo klojamas drenažinis vamzdis, o vėliau vamzdis dengiamas skaldos sluoksniu iš šonų po 10 cm, iš viršaus – 15 cm. Viršuje klojama geotekstilė, kad gruntas nepersimaišytų, ir tranšėja užpildoma smėliu.

Drenažo sistemos komponentai

Kad drenažas veiktų patikimai ir ilgai, svarbu suprasti, iš kokių pagrindinių dalių jis sudarytas. Kiekvienas komponentas – nuo sausintuvų ir rinktuvų iki šulinių ar kontrolės įrenginių – atlieka specifinę funkciją. Tik suderintas jų darbas užtikrina efektyvų perteklinio vandens surinkimą ir nukreipimą.

Rinktuvai ir sausintuvai. Sausintuvai surenka vandenį iš dirvožemio ir nukreipia jį į rinktuvus, kurie savo ruožtu transportuoja vandenį į griovius, upes ar kitas nuotėkio vietas. Valstybei nuosavybės teise priklauso tik didesnio skersmens rinktuvai (12,5 cm ir didesni), o smulkesni sausintuvai priklauso žemės sklypo savininkui.
Lietuvoje bendras sausinamasis plotas sudaro 2,978 mln. ha, o drenažu sausinama 2,575 mln. ha šio ploto. Rinktuvų ilgis sudaro 268,080 km, o sausintuvų ilgis – net 1,323,770 km. Dirbamuose laukuose praktiškai kas 16–22 metrus yra pakloti sausintuvai.
Kontrolės ir priežiūros elementai. Kad būtų galima stebėti drenažo darbą ir valyti vamzdžius, įrengiami apžvalgos bei nukreipiamieji šuliniai. Drenažinės sistemos vamzdžiai plaunami per nukreipiamuosius šulinius spūdiniu vandeniu iš laistymo žarnos. Praktika rodo, kad sudėtingomis sąlygomis eksploatuojama drenažinė sistema tokio valymo reikalauja kas 5–-10 metų.
Šulinių dangčius galima pridengti dekoratyviniais daiktais arba užpilti plonu žemės sluoksniu ir užsėti vejos žole, kad jie negadintų aplinkos estetikos.

Dažniausios drenažo įrengimo klaidos

Net ir kokybiškiausia drenažo sistema gali neveikti tinkamai, jei jos įrengimo metu padaromos klaidos. Dažniausiai jos susijusios su netiksliu projektavimu, netinkamų medžiagų pasirinkimu ar techniniais montavimo sprendimais. Supratus šias klaidas, galima jų išvengti ir užtikrinti ilgaamžį drenažo veikimą.

Viena dažniausių klaidų – nepakankamas grunto tyrimas prieš drenažo įrengimą. Neteisingai nustatytas gruntinio vandens lygis arba dirvožemio tipas gali lemti, kad drenažo sistema neveiks efektyviai arba net pakenks žemės produktyvumui.
Kita dažna problema – nepakankamas vamzdžių nuolydžio nustatymas. Esant nepakankamam nuolydžiui, vanduo negali judėti drenų viduje, sistema persipildo ir vandenys sugrįžta atgal į dirvą. Kai nuolydis per didelis, padidėja drenažo apkrova ir sistema gali nenukentėti.
Dažnai daroma klaida – neteisingai parenkant vamzdžius grunto tipui. Priemolio ar priesmėlio dirvožemiui negalima naudoti vamzdžių su geotekstilės filtru, nes jis greitai užsikimš smulkiomis dalelėmis. Molingoms dirvoms reikalingi specialūs vamzdžiai, o akmeningoms dirvoms – perforuoti vamzdžiai be filtravimo sluoksnio.
Siekiant sutaupyti, drenai kartais klojami ne pakankamai giliai (nuo 0,7 m gylio), dėl to jos atsiduria įšalo zonoje ir neužtikrina reikiamo vandens pašalinimo. Neužpildžius tranšėjų tinkamomis medžiagomis, drenažas bus prastai filtruojamas ir greitai užsikimš.

Drenažo įrengimas ir eksploatacija

Melioruotos žemės naudotojai privalo prižiūrėti paviršiuje esančius melioracijos statinius – išvalyti sąnašas iš drenažo žiočių, vandens nuleistuvų ir drenažo šulinių. Taip pat reikia saugoti statinius žyminčius stulpelius ir pranešti specialistams apie pastebėtas problemas.

Svarbu stebėti drenažo veikimo efektyvumą, ypač pavasario ir rudens laikotarpiais. Jei vanduo ilgiau kaip savaitę telkšo tam tikrose vietose, tai gali signalizuoti apie drenažo gedimus.

Drenažo garantinis terminas yra 25 metai, tačiau tinkamai prižiūrimos sistemos gali tarnauti ir ilgiau. Lietuvoje daugiausia drenažo sistemų įrengta 1961–1990 m., todėl didžioji dalis sistemų jau reikalauja renovacijos arba rekonstrukcijos.

Melioruotos žemės savininkai gali teikti prašymus rajono savivaldybės administracijai dėl valstybės nuosavybės teise priklausančių drenažo sistemų rekonstrukcijos. Paslauga žemės savininkui yra nemokama – remonto darbai finansuojami iš valstybės biudžeto.

Drenažas ir aplinkosaugos aspektai

Tinkamai suprojektuotas ir įrengtas drenažas ne tik pagerina žemės ūkio sąlygas, bet ir gali turėti teigiamą poveikį aplinkai. Reguliuojamas drenažas stabdo trąšų išplovimą iš dirvožemio bei jų patekimą į paviršinius vandenis, taip prisidėdamas prie vandens telkinių apsaugos.

Drenažo sistemos taip pat padeda išsaugoti dirvožemio struktūrą, sumažina eroziją ir sudaro sąlygas biologinei įvairovei palaikyti melioruotose žemėse.

Praktiniai patarimai ūkininkams

Nustatyti, ar sklypui reikia drenažo, padės stebėjimas po stiprių liūčių ar sniego tirpsmo. Jei vanduo telkšo ilgiau nei savaitę, tai aiškus ženklas, kad reikalingas drenažas. Taip pat drenažo poreikį išduoda blogai augantys augalai, pelėsis pastatuose ar reguliarūs užmirkimo atvejai.

Drenažo įrengimas – sudėtingas techninis darbas, reikalaujantis specifinių žinių. Būtina pasirinkti patyrusią ir atestuotą įmonę, turinčią tinkamus leidimus melioracijos darbams atlikti. Patikima įmonė visada pateiks išsamų projektą ir garantijas atliekamiems darbams.

Drenažo sistema tarnauja ilgus metus, todėl svarbu apgalvoti ne tik dabartinius, bet ir ateities poreikius. Vertėtų atsižvelgti į planuojamas kultūrų rotacijas, technologijų pokyčius ir klimato kaitos tendencijas.

Drenažo įrengimas yra fundamentali investicija į ūkio ateitį, užtikrinanti stabilų ir didesnį derlingumą Lietuvos klimato sąlygomis. Tinkamai suprojektuotos ir įrengtos drenažo sistemos ne tik padidina žemės produktyvumą, bet ir prisideda prie aplinkos apsaugos bei ūkio tvarumo.

Šaltiniai:

Drenažo įrengimas ūkiuose: kaip padidinti derlingumą ir apsisaugoti nuo nuostolių?