Braškių auginimas Lietuvoje tampa vis populiaresniu verslu, tačiau sėkmingas derlius reikalauja išsamių žinių apie galimas ligas ir jų kontrolės metodus. Braškių ligos ir gydymas yra sudėtinga sritis, nes šie augalai gali nukentėti nuo daugybės grybinių, bakterinių ir virusinių ligų. Tinkamai atpažinus ligos požymius ir laiku pradėjus gydymą, galima išvengti rimtų derliaus nuostolių ir užtikrinti kokybišką produkciją.
Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) – pavojingiausia braškių liga
Kekerinis puvinys, žinomas ir kaip pilkasis puvėsis, yra svarbiausia braškių derlių naikinanti liga Lietuvoje. Derliaus nuostoliai gali siekti nuo 20 iki 100 procentų, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir taikomų apsaugos priemonių.
Ligos vystymosi mechanizmas ir požymiai. Liga ypač aktyviai plinta per ilgai trunkantį drėgną orą žydėjimo ir uogų formavimo metu. Braškės užsikrečia puviniu per žydėjimą – pirmiausia kenčia žiedai, kurie tampa blyškūs ir pradeda vysti. Vėliau puvinys pereina į uogas, stiebus ir lapus. Drėgnomis sąlygomis paveiktos augalų dalys apsineša pilka sukėlėjo sporų mase, kuri atrodo kaip pilkas, pūkuotas apnašas.
Ligos sporos vandenyje gali sudygti per kelias valandas ir su tekančiais lietaus lašais tiesiogiai patekti ant kitų uogų. Užkratas kaupiasi pažeistose uogose, lapuose ir stiebuose, taip pat uogos gali užsikrėsti nuo nužydėjusių žiedlapių ir taurėlapių. Pažeistų braškių skaičius tiesiogiai priklauso nuo kritulių kiekio per uogų brendimą.
Prevencijos ir gydymo metodai. Kekerinio puvinio kontrolės pagrindas yra geros oro cirkuliacijos užtikrinimas braškių lysvėse. Augalai turi būti sodinami ne tankiau nei rekomenduojama, kad kuo greičiau išdžiūtų po lietaus ar rasos. Fungicidus reikia naudoti per braškių žydėjimą 7–10 dienų intervalais, o esant dažniems krituliams – 5–7 dienų intervalais. Efektyvūs preparatai su veikliosiomis medžiagomis: fenheksamidas, iprodionas, ciprodinilas.
Braškių antraknozė (Colletotrichum acutatum) – kompleksinė grėsmė
Braškių antraknozė yra viena iš sudėtingiausių ligų, kurią sukelia keletas patogenų. Derliaus nuostoliai gali siekti 60–75 procentus, o ligos žalingumas labai priklauso nuo veislių atsparumo.
Ligos formos ir požymiai. Antraknozė gali pasireikšti kaip uogų puvinys ir kaip braškių kerelių vytulys. Ant nesunokusių uogų atsiranda nuo šviesių iki tamsiai rudų ar juodų dėmių. Prinokusiose uogose formuojasi tamsiai raudonai violetinės dėmės, kurios greitai plinta ir gali apimti visą vaisių. Puvinio paviršius dažnai apsitraukia rausva–oranžine sporų mase.
Kerelių vytulys pasireiškia kaip pašaknio liga – ant lapų, ūsų ir stiebų atsiranda tamsios dėmės, kurios didėdamos apjuosia stiebą ir formuoja tamsius, pailgus įdubimus. Augalai pradeda vysti ir palyginti greitai žūsta.
Apsaugos sistema. Antraknozės kontrolei reikalinga kompleksinė apsaugos sistema visam sezonui. Liga braškių daugai gali užsikrėsti jau dauginimo medelynuose, bet požymiai pasireiškia tik persodinus į nuolatinio augimo vietas. Sukėlėjas dirvoje gali išgyventi iki 9 mėnesių be jokio augalo maitintojo. Todėl būtina rinktis atsparesnes veisles ir taikyti preventyvius apdorojimus nuo ankstyvo pavasario iki derliaus nuėmimo.
Odiškasis uogų puvinys (Phytophthora Cactorum) – dviveidė liga
Odiškojo uogų puvinio sukėlėjas yra polifagas, galintis pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus ir vaisius. Braškėse aptinkamos dvi šio grybo formos: viena sukelia kerelių vytulį, kita – odiškąjį uogų puvinį.
Klimato poveikis ligos pasireiškimui. Karštą ir drėgną vasarą liga plinta intensyviau. Jei nokstant uogoms būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiranda gelsvų, vėliau bronzinių dėmių. Uogos tampa tvirtos ir odinės, puvinys sustabdo nokimą. Esant pakankamam drėgmės ir šilumos kiekiui, dėmės didėja, keičiasi spalva iki violetinės bei apima visą uogą.
Vytulį sukelianti forma yra pavojingesnė – žūsta braškių kereliai. Pirmieji požymiai: melsvai žalsvos dėmės ant lapų, raudonos dėmės ant lapkočių, jaunesnių lapų vytimas ir šaknies kaklelio paraudimas.
Prevencijos ir gydymo metodai. Odiškojo uogų puvinio kontrolė prasideda nuo tinkamos augimvietės parinkimo – reikia vengti sunkių, blogai drenuojamų dirvožemių. Svarbu palaikyti optimalų dirvožemio pH (6,0–6,5) ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją plantacijoje. Laistymas turi būti reguliarus, bet ne perteklinis – geriausia naudoti lašelinę sistemą ankstyvomis ryto valandomis.
Cheminis gydymas turi būti preventyvus, nes išplitusią ligą sunku sustabdyti. Efektyvūs fungicidai su veikliosiomis medžiagomis: azoksistrobinu, difenokonazolu, propikonazolu. Purškimus reikia pradėti žydėjimo pradžioje ir kartoti 10–14 dienų intervalais. Derliaus metu galima naudoti tik biologinius preparatus arba leistinus fungicidus su trumpu karantino laikotarpiu.
Braškių miltligė (Sphaerotheca macularis) – šiltnamių grėsmė
Miltligė yra ypač žalinga priedangų ir šiltnamių braškėms, nors sausomis ir karštomis vasaromis gali pasireikšti ir lauke, ypač jautriose veislėse.
Charakteringi požymiai. Ant lapkočių ir lapų apatinės pusės pasirodo baltos voratinklinės apnašos. Žiedpumpuriai ir žiedai apsitraukia baltomis, miltus primenančiomis apnašomis, o uogas dengiančios apnašos atrodo kaip vaškas. Ligoti lapai storėja, jų pakraščiai raukšlėjasi ir užsisuka laiveliu į viršų.
Uogos užsikrečia per žydėjimą, tačiau požymiai išryškėja tik skinant derlių. Svarbiausias paplitimo veiksnys – veislės jautrumas ligai.
Prevencijos ir gydymo metodai. Braškių miltligės kontrolė šiltnamiuose ir po priedangomis reikalauja kompleksinio požiūrio. Svarbiausia yra mikroklimato valdymas – reikia palaikyti optimalų temperatūros ir drėgmės režimą, užtikrinti gerą ventiliaciją. Santykinė oro drėgmė neturėtų viršyti 60–70 procentų, o temperatūra turėtų būti stabili, be staigių svyravimų.
Agrotechninis gydymas apima tinkamą augalų išretinimą, kad būtų geresnė oro cirkuliacija, ir reguliarų pažeistų lapų šalinimą. Laistymas turi būti atliekamas tik po šaknimis, vengiant lapų sudrėkinimo.
Biologinis gydymas yra ypač svarbus uždarose erdvėse. Efektyvūs preparatai su naudingais mikroorganizmais: Bacillus subtilis, Pseudomonas fluorescens, Trichoderma harzianum. Šie preparatai ne tik kovoja su miltlige, bet ir stiprina augalų imunitetą.
Cheminis gydymas taikomas tik stipraus užkrėtimo atveju. Naudojami sisteminiai fungicidai su veikliosiomis medžiagomis: triadimenolis, penkonazolas, miklobutanilas. Purškimai kartojami 7–10 dienų intervalais. Svarbu rotuoti skirtingus preparatus, kad būtų išvengta rezistentiškumo vystymosi.
Lapų ligos: šviesmargė, rudoji dėmėtligė ir gnomonija
Šviesmargė (Mycosphaerella fragariae) – plačiausiai paplitusi lapų liga Lietuvoje. Liga pradeda plisti braškėms žydint ir intensyviai dauginasi iki vidurvasario. Ant lapų atsiranda apskritų, kampuotų, nešvaraus baltumo dėmių su plačiu raudonai violetiniu apvadu. Labiausiai grybas plinta šiltu oru esant aukštai santykinei drėgmei.
Rudoji dėmėtligė (Diplocarpon earliana konidiju stadija) pirmoje vasaros pusėje plinta lėtai, tačiau rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais gali pažeisti iki 90 procentų visų lapų. Ant lapų susidaro nemažos, apvalios, dažnai netaisyklingos dėmės su juodais kauburėliais. Optimalios plitimo sąlygos – neaukšta temperatūra ir dažni lietūs.
Lapų gnomonija (Gnomonia comari), nors laikoma nelabai žalinga liga, tačiau pastaruoju metu stebimas jos plitimo aktyvumas dėl braškių auginimo technologijų intensyvėjimo. Ant lapų atsiranda charakteringos V formos dėmės su trimis skirtingų spalvų zonomis, ribojamos lapų gyslų ir besitęsiančios iki lapo krašto.
Integruoti ligų kontrolės metodai
Sėkmingas braškių ligų valdymas reikalauja ne vieno, o kelių metodų derinio, kuris apjungia prevenciją, agrotechniką, biologinę ir cheminę kontrolę. Integruotas požiūris leidžia sumažinti cheminių preparatų naudojimą, padidinti kontrolės efektyvumą ir išvengti patogenų rezistentiškumo vystymosi.
- Veislės pasirinkimo svarba. Tinkamas veislės pasirinkimas yra pagrindinis ligų prevencijos elementas. Skirtingos braškių veislės labai skiriasi atsparumu įvairioms ligoms. Prieš įveisiant braškyną, būtina susipažinti su veislių charakteristikomis ir pasirinkti regione gerai prisitaikiusias bei ligoms atsparias veisles.
- Agrotechniniai sprendimai. Tinkamas sodinimo tankis ir lysvės išplanavimas užtikrina gerą oro cirkuliaciją, kuri yra kritiškai svarbi daugelio grybinių ligų prevencijai. Tarp eilučių turi būti paliekama ne mažiau kaip 70–80 cm, o tarp augalų eilutėje – 25–30 cm. Reguliarus piktžolių šalinimas ir augalų liekanų pašalinimas sumažina infekcijos šaltinius.
- Drėgmės valdymas. Lašelinis laistymas yra optimalus metodas, nes drėkina dirvožemį, bet nesudrėkina lapų. Laistyti reikėtų anksti ryte, kad augalai spėtų nudžiūti iki vakaro. Drenažo sistema turi užtikrinti, kad vanduo nestovėtų tarp eilių.
- Biologinės kontrolės metodai. Naudingų mikroorganizmų preparatai su Trichoderma grybais stiprina augalų imunitetą ir tiesiogiai konkuruoja su patogenais. Botaninės kilmės preparatai (česnakų, svogūnų ekstraktai) taip pat gali būti naudojami kaip papildoma apsaugos priemonė.
- Cheminis gydymas. Cheminė kontrolė turėtų būti taikoma kaip integruotos apsaugos sistemos dalis. Fungicidų naudojimas turi būti tikslingas ir rotacinis, kad būtų išvengta rezistentiškumo vystymosi. Dažniausiai naudojami veiklieji junginiai: vario preparatai, mankocebas, azoksistrobinas, ciprodinilas, fenheksamidas.
Sezoninis ligų kontrolės planas (lentelė)
| Laikotarpis | Pagrindinės veiklos | Specifiniai uždaviniai |
| Ankstyvasis pavasaris (kovas–balandis) | Plantacijos valymas nuo žiemos liekanų, dirvožemio būklės įvertinimas, prevenciniai apdorojimai | pH koregavimas (optimalus 6,0–6,5), vario preparatų naudojimas, drenažo sistemų patikrinimas |
| Pavasario pabaiga – ankstyvoji vasara (gegužė–birželis) | Intensyvus ligų stebėjimas, reguliarus purškimas fungicidais, laistymo sistemos įrengimas | Fungicidai 7–10 dienų intervalais, oro cirkuliacijos gerinimas, piktžolių kontrolė |
| Vasaros vidurys (liepa–rugpjūtis) | Derliaus apsauga, biologinių preparatų naudojimas, plantacijos higiena | Tik biologinė kontrolė derliaus metu, pažeistų uogų šalinimas, drėgmės valdymas |
| Vėlyvoji vasara – ruduo (rugsėjis–spalis) | Lapų ligų kontrolė, sezoninis valymas, augalų paruošimas žiemai | Sisteminiai fungicidai, intensyvus stebėjimas, organinių trąšų taikymas |
Ekonominiai ligų kontrolės aspektai
Braškių ligų kontrolės kaštai turėtų būti vertinami kaip investicija į derliaus kokybę ir kiekį. Prevencinės priemonės dažnai yra ekonomiškai efektyvesnės nei intensyvus jau išplitusių ligų gydymas. Derliaus nuostolių prevencija turi tiesioginį poveikį ūkio pelningumui.
Svarbu apskaičiuoti fungicidų naudojimo kaštų ir galimo derliaus netekimo santykį. Dažnai papildomi 2–3 profilaktiniai purškimai sezono metu atsipirks žymiai didesniu ir kokybiškesniu derliumi.
Ateities perspektyvos
Klimato kaitos kontekste braškių ligų spektras ir intensyvumas gali keistis. Šiltėjant klimatui, kai kurios ligos gali tapti aktyvesnės, o kitos – mažiau problemiškos. Svarbu sekti mokslinius tyrimus ir adaptuoti apsaugos strategijas kintančioms sąlygoms.
Biologinių kontrolės metodų tobulinimas ir naujų atsparių veislių kūrimas yra perspektyvios braškių ligų kontrolės plėtros kryptys, kurios leis sumažinti cheminės apsaugos poreikį.
Braškių ligos (apžvalgos lentelė)
| Liga | Pagrindiniai požymiai | Sukėlėjas ir priežastys | Prevencija | Gydymas |
| Kekerinis puvinys | Pilkos, pūkuotos apnašos ant uogų, blyškūs žiedai, rudos dėmės ant lapų | Botrytis cinerea grybas, drėgnas oras | Gera oro cirkuliacija, vengti tankumo, šalinti pažeistas dalis | Fungicidai (fenheksamidas, iprodionas) 5–10 dienų intervalais |
| Antraknozė | Tamsios dėmės ant uogų (nuo šviesių iki juodų), rausva–oranžinė sporų masė, kerelių vytulys | Colletotrichum spp. kompleksas, šiltas drėgnas oras | Atsparių veislių pasirinkimas, sodinukų kontrolė | Sistemiškai visą sezoną, fungicidų rotacija |
| Odiškasis puvinys | Gelsvos–bronzinės dėmės ant uogų, odinė tekstūra, šaknies kaklelio paraudimas | Phytophthora cactorum, drėgnas šiltas oras | Geras drenažas, pH kontrolė (6,0–6,5), lašelinis laistymas | Azoksistrobinas, difenokonazolas preventyviai |
| Miltligė | Baltos voratinklinės apnašos, storėjantys lapai, vašką primenančios apnašos ant uogų | Sphaerotheca macularis, aukšta drėgmė uždarose erdvėse | Mikroklimato valdymas, ventiliacija, drėgmė <70 % | Biologiniai preparatai, sisteminiai fungicidai rotaciškai |
| Šviesmargė | Apskritos baltos dėmės su raudonai violetiniu apvadu ant lapų | Ramularia tulasnei, šiltas drėgnas oras | Oro cirkuliacija, piktžolių kontrolė, retinimas | Vario preparatai, mankocebo sisteminiai fungicidai |
| Rudoji dėmėtligė | Rudos, rausvai violetinės dėmės su juodais kauburėliais ant lapų | Dendrophoma obscurans, žema temperatūra + dažni lietūs | Plantacijos higiena, liekanų šalinimas, ankstyvųjų veislių pasirinkimas | Vario preparatai, sisteminiai fungicidai rudenį |
| Lapų gnomonija | V formos dėmės su trimis spalvų zonomis, ribojamos lapų gyslų | Gnomonia comari, drėgnos sąlygos | Oro cirkuliacija, augalų liekanų šalinimas | Preventyvūs fungicidų purškimai, vario preparatai |
Laiku atpažinti ligos požymiai, tinkamai parinkti ir rotaciškai naudojami fungicidai, palaikomos optimalias auginimo sąlygas – tai braškių ūkio sėkmės pagrindai. Investicijos į ligų prevenciją ir kontrolę atsipirks stabiliaisiais derliais ir aukšta produkcijos kokybe, užtikrinančiais ūkio konkurencingumą rinkoje.
Ūkininkams rekomenduojama nuolat tobulinti savo žinias apie braškių ligas, sekti naujas auginimo technologijas ir palaikyti glaudų ryšį su mokslo institucijomis bei konsultantais, kad galėtų efektyviai reaguoti į kintančius iššūkius ir galimybes.
Šaltiniai:
- https://extension.colostate.edu/topic-areas/yard-garden/strawberry-diseases-2-931/
- https://www.epicgardening.com/strawberry-diseases/
- https://strawberries.ces.ncsu.edu/strawberries-diseases/
- https://plantvillage.psu.edu/topics/strawberry/infos
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.