Klimato kaita, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai dėl mineralinių trąšų naudojimo ir siekis didinti derliaus kokybę privertė žemės ūkio sektorių ieškoti naujų, efektyvesnių technologijų. Šiame kontekste biostimuliatoriai tapo nebe pasirinktinu priedu, o būtinybe, siekiant išlaikyti ūkių konkurencingumą. Skirtingai nei tradicinės trąšos, kurios tiesiogiai aprūpina augalą maisto medžiagomis, šie preparatai veikia paties augalo fiziologinius procesus, padėdami jam maksimaliai išnaudoti turimus resursus net ir esant stresinėms sąlygoms.
Kas yra biostimuliatoriai ir kuo jie skiriasi nuo trąšų bei pesticidų?
Norint sėkmingai taikyti šiuos produktus ūkyje, pirmiausia būtina suprasti jų veikimo principą. Biostimuliatoriai apibrėžiami kaip medžiagos ar mikroorganizmai, kurių funkcija yra stimuliuoti natūralius augalo procesus, nepriklausomai nuo jų maistinės vertės. Jų pagrindinis tikslas – gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti augalo toleranciją abiotiniam stresui (sausrai, šalčiui, karščiui) ir gerinti produkcijos kokybę.
Tradicinės trąšos tiekia azotą, fosforą ar kalį, o biostimuliatoriai veikia kaip katalizatoriai. Jie skatina šaknų sistemos vystymąsi, aktyvina fermentų veiklą ir stiprina ląstelių sieneles. Tai reiškia, kad net ir esant pakankamam trąšų kiekiui dirvoje, augalas be „paskatinimo“ gali nesugebėti jų pasisavinti dėl nepalankių oro sąlygų ar dirvos pH problemų. Būtent čia biostimuliatorių vaidmuo tampa esminis.
Pagrindinės biostimuliatorių grupės ir jų fiziologinis poveikis
Šiuolaikinėje rinkoje siūlomi produktai skirstomi į kelias pagrindines kategorijas pagal jų kilmę ir sudėtį:
- Viena efektyviausių grupių yra amino rūgštys. Jos yra baltymų statybinė medžiaga, kurią augalas įprastai sintetina pats, sunaudodamas milžinišką kiekį energijos. Purškimas amino rūgštimis leidžia augalui šią energiją nukreipti tiesiai į augimą ar vaisių formavimą, ypač po patirtų šalnų ar sausros periodų, kai natūrali sintezė sutrinka.
- Kita svarbi grupė – jūrų dumblių ekstraktai. Juose gausu natūralių hormonų (citokininų, auksinų), kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir šaknyno plėtrą. Dumbliai auga ekstremaliomis sąlygomis – potvynių ir atoslūgių zonoje, todėl juose esantys junginiai puikiai perduoda „atsparumo geną“ kultūriniams augalams. Tai ypač aktualu Lietuvos ūkininkams pavasario metu, kai temperatūros svyravimai stabdo javų ar rapsų vegetaciją.
- Humino ir fulvo rūgštys dažniausiai naudojamos per dirvą. Jos gerina dirvožemio struktūrą, padeda sulaikyti drėgmę ir „atrakina“ dirvoje užrakintus mikroelementus. Stambiems ūkiams, dirbantiems lengvesnėse ar nualintose dirvose, šios rūgštys padeda stabilizuoti derlingumą ir gerina trąšų efektyvumą, o tai tiesiogiai koreliuoja su išlaidų optimizavimu.
Abiotinio streso valdymas: kodėl biostimuliatoriai tampa būtini?
Lietuvos klimatas tampa vis sunkiau prognozuojamas. Dažnos pavasarinės sausros, užsitęsusios šalnos ir vasaros karščio bangos augalams sukelia oksidacinį stresą. Jo metu augalo ląstelėse gaminasi laisvieji radikalai, kurie ardo chlorofilą ir lėtina fotosintezę. Biostimuliatoriai veikia kaip antioksidantai, padedantys augalui greičiau regeneruoti ir išvengti derliaus potencialo praradimo svarbiausiose vystymosi stadijose.
Pavyzdžiui, javų pasėlių purškimas biostimuliatoriais krūmijimosi stadijoje užtikrina tolygų pasėlio tankumą. Jei šiuo laikotarpiu augalas patiria drėgmės trūkumą, jis natūraliai atmeta dalį šalutinių stiebų. Biostimuliatorių naudojimas padeda augalui išlaikyti gyvybingumą, o vėliau, varpų formavimosi metu, užtikrina geresnį grūdų užsipildymą. Tai ne tik derliaus kiekio, bet ir kokybinių rodiklių (baltymų, glitimo) gerinimas.
Ekonominis aspektas: investicijų grąža ir trąšų efektyvumas
Ūkininkams kyla natūralus klausimas: ar papildomos išlaidos preparatams atsipirks? Skaičiuojama, kad profesionaliai naudojami biostimuliatoriai gali padidinti derlių nuo 5 % iki 15 %, priklausomai nuo kultūros ir sąlygų. Tačiau didžiausia vertė slypi ne tik papildomose tonose, bet ir trąšų naudingumo koeficiento (NUE – Nitrogen Use Efficiency) didinime.
Kai mineralinių trąšų kainos išlieka aukštos, ūkininkas negali sau leisti, kad dalis azoto tiesiog išsiplautų ar išgaruotų. Biostimuliatoriai skatina šaknų plaukelių formavimąsi, todėl augalas sugeba paimti maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių ir jas efektyviau metabolizuoti. Tai leidžia pasiekti tą patį rezultatą su šiek tiek mažesnėmis bazinių trąšų normomis, kas atitinka ir naująsias Europos Sąjungos žaliąsias gaires.
Integravimas į technologines korteles: kada ir kaip purkšti?
Sėkmės paslaptis naudojant biostimuliatorius yra laikas. Skirtingai nei gydomieji fungicidai, šie produktai geriausiai veikia naudojami prevenciškai. Jei prognozuojama karščio banga ar šalnos, purškimą reikėtų atlikti likus 24–48 valandoms iki numatomo streso. Taip augalas paruošiamas – jo ląstelėse padidėja osmoprotektorių kiekis, neleidžiantis ląstelėms prarasti turgoro.
Kita vertus, biostimuliatoriai puikiai tinka ir po streso (pavyzdžiui, po krušos ar cheminio nudeginimo herbicidais). Tokiu atveju amino rūgštys padeda augalui greičiau „užgydyti žaizdas“ ir atstatyti fotosintezės procesą. Stambiuose ūkiuose biostimuliatoriai dažnai maišomi viename bake su mikroelementų trąšomis ar pesticidais, tačiau visada rekomenduojama atlikti maišymo testą, ypač jei naudojami biologinės kilmės produktai su gyvais mikroorganizmais.
Dažniausios klaidos ir klaidingi lūkesčiai:
- Viena didžiausių klaidų – bandymas biostimuliatoriais pakeisti bazinį tręšimą. Svarbu suprasti, kad biostimuliatorius nepakeičia NPK trąšų, jis tik padeda jas įsisavinti. Jei augalui trūks pagrindinių maisto elementų, joks stimuliatorius nepadės pasiekti rekordinio derliaus. Tai yra sistemos dalis, o ne stebuklinga piliulė, galinti išspręsti visas agrotechnikos spragas.
- Taip pat klaidinga manyti, kad visi biostimuliatoriai yra vienodi. Pigaus, neaiškios sudėties produkto naudojimas gali neduoti jokio efekto arba, blogiausiu atveju, sukelti augalams papildomą stresą dėl netinkamo pH ar priemaišų. Profesionaliam ūkiui rekomenduojama rinktis sertifikuotus, moksliškai pagrįstus produktus, turinčius aiškius duomenis apie veikliųjų medžiagų koncentraciją ir jų poveikį konkrečioms kultūroms.
Biostimuliatoriai su mikroorganizmais dirvožemio gyvybingumo atstatymui
Atskira ir sparčiai auganti grupė yra produktai, kurių pagrindą sudaro bakterijos (Bacillus, Azotobacter) ar mikoriziniai grybai. Šie mikroorganizmai sudaro simbiozę su augalo šaknimis. Pavyzdžiui, laisvai gyvenančios azoto fiksavimo bakterijos sugeba paimti azotą iš oro ir paversti jį augalui prieinama forma tiesiog dirvoje. Tai ypač aktualu rapsų ir kviečių auginimo technologijose.
Mikoriziniai grybai išplečia šaknų siurbiamąjį paviršių tūkstančius kartų, padėdami pasisavinant fosforą, kuris dirvoje dažnai yra mažai judrus. Tokios technologijos naudojimas ne tik didina derlių, bet ir gerina dirvožemio sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Atgaivinta dirvos biotą padeda greičiau suskaidyti augalines liekanas, mažina patogenų kaupimąsi ir gerina humuso sluoksnio formavimąsi.
Ateities perspektyva: tikslioji žemdirbystė ir biostimuliacija
Ateityje biostimuliatorių naudojimas taps dar tikslesnis. Naudojant dronus ir palydovines nuotraukas (NDVI indeksus), ūkininkai galės identifikuoti streso zonas lauke dar prieš pasirodant vizualiems požymiams. Tai leis biostimuliatorius naudoti tik ten, kur jų labiausiai reikia, dar labiau didinant ūkio pelningumą.
Biostimuliacija nebėra tik madingas žodis – tai agronomijos evoliucija. Gebėjimas valdyti augalo fiziologiją, o ne tik jį maitinti, skiria sėkmingą, šiuolaikinį ūkininką nuo tradicinio. Investicija į šias technologijas šiandien užtikrina stabilumą rytoj, kai aplinkos sąlygos taps dar didesniu iššūkiu mūsų maisto gamybos grandinėje.
Šaltiniai:
- https://blog-crop-news.extension.umn.edu/2018/12/biostimulants-what-are-they-and-do-they.html
- https://vlsci.com/blog/benefits-of-biostimulants/
- https://agrithority.com/biostimulants-a-comprehensive-guide/
- https://www.umass.edu/agriculture-food-environment/greenhouse-floriculture/fact-sheets/what-are-biostimulants
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.