Augant susidomėjimui tvariu ūkininkavimu ir ieškant alternatyvų tradicinei gyvulininkystei, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta terminas svirplių auginimas. Nors daugeliui tai vis dar atrodo egzotiška ar neįprasta veikla, pasaulinės tendencijos rodo, kad vabzdžių auginimas – tai viena sparčiausiai augančių maisto ir pašarų sektoriaus krypčių. Svirpliai – itin efektyvus baltymų šaltinis, reikalaujantis mažai vietos, vandens ir pašaro, todėl jų auginimas patrauklus tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Tačiau ar ši veikla iš tiesų gali tapti naujos kartos pelningu ūkiu, ar tai tik dar viena trumpalaikė mada? Šiame straipsnyje apžvelgsime, nuo ko pradėti svirplių ūkį, kokie reikalavimai taikomi, kokios yra pajamos bei iššūkiai, ir įvertinsime – ar verta investuoti į šią netradicinę žemės ūkio šaką.
Kodėl svirplių auginimas toks aktualus šių dienų kontekste?
Pastaraisiais metais išaugo poreikis pertvarkyti maisto gamybos sistemas, kai ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti didesnį maisto saugumą, sumažinti ekologinį pėdsaką bei efektyviau išnaudoti gamtos resursus. Vabzdžiai, įskaitant svirplius, yra ne tik baltymais turtingas maisto šaltinis, bet ir viena tvariausių gyvulinės kilmės produktų alternatyvų. Todėl nenuostabu, kad svirplių auginimas šioje diskusijoje įgauna vis svarbesnį vaidmenį.
Skirtingai nei tradiciniai gyvuliai, svirpliai sunaudoja žymiai mažiau pašarų, reikalauja mažiau vandens, neišskiria metano dujų ir gali būti auginami nedidelėje erdvėje. Be to, jų konversijos rodiklis – pašaro pavertimo į baltymą efektyvumas – vienas didžiausių visoje gyvulininkystėje. Tai leidžia ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir sumažinti ūkio išlaidas.
Ne ką mažiau svarbesnis aspektas ir ES pozicija. ES vis aktyviau remia alternatyvius baltymų šaltinius ir palaiko vabzdžių naudojimą maistui bei pašarams. Lietuvoje svirplių auginimas vis dar vystosi lėtai, tačiau kartu tai reiškia ir didelę, potencialią nišą vietinėje bei eksporto rinkoje.
Svirplių auginimas: 5 pagrindiniai svirplių ūkio kūrimo principai
1. Tinkamos patalpos
Svirplių auginimui svarbu užtikrinti stabilias klimato sąlygas, nes temperatūros svyravimai gali paveikti jų augimą ir produktyvumą. Tam reikalinga uždara, šilta, gerai ventiliuojama, tačiau be tiesioginių skersvėjų, patalpa, kurios drėgmės lygis – apie 60–70 %, o temperatūra – 28–32 °C. Svirpliams taip pat reikalingas 12–14 val. šviesos ciklas (LED arba natūralus).
2. Įranga
Pradedančiam augintojui svirplių ūkio įranga gali būti gana paprasta, tačiau svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas vabzdžių vystymuisi. Pirmiausia reikalingos auginimo dėžės arba lentynos: dažniausiai naudojami plastikiniai konteineriai su dangčiais ir ventiliacijos angomis. Svirpliai jautrūs temperatūrai, todėl būtina įrengti šilumos šaltinius: šildymo kilimėlius, termostatines lempas ar šilumos kabelius, kurie palaiko 28–30 °C. Mikroklimatui palaikyti prireiks drėkinimo priemonių (vandens kempinėlių, automatinės girdymo sistemos) bei ventiliacijos, padedančios išvengti pelėsio. Svarbu pasirūpinti paklotu (pvz., kiaušinių dėžutėmis), kur svirpliai galėtų slėptis ir daugintis, taip pat termometrais bei drėgmės matuokliais, leidžiančiais stebėti aplinkos sąlygas. Priklausomai nuo gamybos apimties, vėliau gali būti reikalinga ir produkto džiovinimo bei pakavimo įranga.
3. Rūšies pasirinkimas
Pradedant svirplių auginimą, svarbu pasirinkti tinkamą rūšį, nes nuo to priklauso ne tik auginimo sąlygos, bet ir realizacijos galimybės. Dažniausiai Europoje auginami naminių svirplių (Acheta domesticus) ir juodųjų svirplių (Gryllus bimaculatus) tipai. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama rinktis naminius svirplius, nes jie mažesni, pakantesni mikroklimato svyravimams, greičiau auga (gyvavimo ciklas 6–8 sav.), yra mažiau triukšmingi, rečiau rodo agresiją. Ši rūšis taip pat patvirtinta, kaip tinkama žmonių maistui ES, todėl ją lengviau realizuoti tiek B2C, tiek B2B rinkose. Kita vertus, juodieji svirpliai – stambesni, greitai augantys, tačiau triukšmingesni ir reikalaujantys tikslesnio mikroklimato. Renkantis rūšį verta atsižvelgti į planuojamą naudojimo paskirtį’ maistui, pašarui ar gyviems vabzdžiams, bei auginimo sąlygų galimybes.
Pastaba: Planuojant svirplių auginimo verslą, svarbu suprasti, kam ketinama parduoti produkciją – galutiniam vartotojui ar kitam verslui. Tam padeda du esminiai rinkos modeliai: B2B (angl. business to business) ir B2C (angl. business to consumer).
B2B reiškia prekybą tarp verslų. Pvz.,, svirplių augintojas gali tiekti džiovintus svirplius, miltus ar baltyminius ingredientus įmonėms, kurios juos naudoja savo produktų gamyboje. Tai dažnai reiškia didesnius užsakymus, ilgesnius kontraktus, tačiau ir griežtesnius kokybės bei sertifikavimo reikalavimus.
B2C reiškia prekybą tiesiogiai su vartotoju. Tai gali būti džiovinti svirpliai kaip užkandžiai, svirplių baltyminiai batonėliai ar milteliai, parduodami internetu, ūkininkų turgeliuose ar specializuotose parduotuvėse. Ši rinka reikalauja daugiau dėmesio prekių ženklui, rinkodarai ir vartotojo įpročių supratimui, tačiau suteikia lankstesnes kainodaros galimybes.
4. Kiek svirplių reikia pradžiai?
Pradedant svirplių auginimą, rekomenduojama pradėti nuo nedidelės partijos – 5 000–10 000 svirplių arba maždaug 10–20 g kiaušinėlių, iš kurių išsirita panašus kiekis nimfų. Toks kiekis leidžia užpildyti 1–2 standartines auginimo dėžes ir praktiškai išbandyti visą auginimo ciklą: nuo išsiritimo iki suaugimo, maitinimo, mikroklimato valdymo ir veisimo. Tai taip pat padeda įvertinti auginimo sąnaudas, darbo krūvį bei testuoti realizacijos kanalus be didelės rizikos. Sėkmingai įvaldžius šį etapą, auginimą galima palaipsniui plėsti kas 2–4 sav., naudojant jau savo užaugintą veislinę medžiagą.
5. Investiciniai kaštai
Pradedant svirplių ūkį nedideliu mastu, pirminės investicijos gali siekti apie 500–1500 €, priklausomai nuo patalpų dydžio ir pasirinktos įrangos kokybės. Kaštus sudaro:
- veislinės medžiagos įsigijimas (apie 20–50 € už 10 000 svirplių arba kiaušinėlių)
- auginimo dėžės ar lentynos (nuo 5 iki 30 € už vienetą), šilumos ir apšvietimo įranga (termostatinės lempos, kilimėliai – apie 100–200 €)
- drėkinimo ir ventiliacijos sprendimai (~100 €)
- pašaras pirmajam ciklui (~20–50 €)
Jei neturite tinkamos patalpos, gali prireikti papildomų investicijų į šilumos izoliaciją ar vėdinimą. Taip pat reikėtų numatyti atsargas: termometrą, drėgmės matuoklį, paklotą, veisimo indus, galbūt nedidelį džiovyklės variantą, jei planuojama prekiauti džiovintais svirpliais.
Investicijos atsipirkimo laikas priklauso nuo realizacijos – parduodant gyvus svirplius ar džiovintą produkciją, nedidelis ūkis gali atsipirkti per 6–12 mėn., jei užmezgami stabilūs pardavimo kanalai. Rekomenduojama pirmajame etape vesti išlaidų ir pajamų apskaitą, kad būtų galima tiksliai įvertinti augimo galimybes.
Svirplių priežiūra: kaip užtikrinti sveikos populiacijos augimą?
Svirplių auginimas reikalauja nuoseklumo ir dėmesio detalėms, ypač, kai kalbama apie maitinimą, vandens tiekimą ir bendrą aplinkos higieną. Nors šie vabzdžiai yra palyginti atsparūs, netinkamos sąlygos gali sulėtinti jų augimą, sumažinti veisimosi tempą arba sukelti masinį mirtingumą.
Pagrindiniai svirplių maisto šaltiniai
Kadangi subalansuota mityba, tai raktas į greitą svirplių augimą, sveiką populiaciją ir kokybišką produkciją, specialistai rekomenduoja derinti natūralius ir pramoninius pašarus.
| Maisto tipas | Pavyzdžiai | Paskirtis/nauda | Pastabos |
| Grūdai, kruopos | Avižos, kviečiai, sėlenos | Pagr. energijos (angliavandenių) šaltinis | Smulkinami arba malami, kad svirpliai galėtų lengvai suvirškinti |
| Daržovių likučiai | Morkos, salotos, cukinijos | Drėgmės šaltinis + vitaminai, mineralai | Naudojami kaip vandens pakaitalas, tačiau neturi būti supuvę. |
| Baltyminiai papildai | Žirnių miltai, sojų produktai | Skatina augimą, didina baltymų kiekį organizme | Naudoti subalansuotai ir saikingai; baltymų perteklius gali greičiau rūgti, skleisti nemalonų kvapą, ypač jei lieka nesuėsto pašaro. |
| Komerciniai pašarai | Specializuoti vabzdžių mišiniai | Subalansuotas, stabilus racionas | Brangesni, bet ypač naudingi pradiniame etape ar prieš realizaciją. |
Vandens tiekimo užtikrinimas auginimo patalpose
Nors svirpliai vandens negeria iš indų taip, kaip kiti gyvūnai, drėgmė jiems yra būtina tiek gyvybinei veiklai, tiek vystymuisi. Tiesioginiai vandens šaltiniai (pvz., dubenėliai) netinka, nes svirpliai gali nuskęsti arba tai gali paskatinti pelėsio atsiradimą. Vietoj to naudojamos saugios alternatyvos: vandens želė, drėgnos kempinėlės, sudrėkinti vatų gumulai ar automatinės girdymo sistemos su specialiais įdėklais. Taip pat, drėgmės poreikį iš dalies tenkina šviežios daržovės: morkos, bulvės ar obuolių griežinėliai. Rekomenduojama palaikyti 40–60 % oro drėgnumą, reguliariai keisti drėkinimo priemones ir stebėti, kad jos netaptų bakterijų ar pelėsio židiniu.
Svirplių auginimo ir veisimo niuansai
Svirplių gyvenimo ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka apie 6–8 sav., priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų. Po išsiritimo nimfos greitai pradeda maitintis ir pereina kelis vystymosi tarpsnius, kol tampa suaugusiais svirpliais. Optimaliomis sąlygomis (28–30 °C temperatūra ir 50–60 % drėgmė) augimas vyksta sparčiai ir tolygiai. Svirpliai aktyviausi naktį, todėl jų šėrimo, vandens papildymo ir būklės tikrinimus rekomenduojama atlikti kasdien arba kas antrą dieną, geriausia vakarais.
Kiaušinėlių dėjimo metu (maždaug 5–6 sav.) patelėms reikalingas drėgnas substratas, į kurį jos deda kiaušinėlius; jį vėliau reikia atskirti ir perkelti į inkubacinę dėžę. Po kiaušinėlių surinkimo, suaugę svirpliai paprastai sunaudojami realizacijai.
Norint užtikrinti nenutrūkstamą auginimo ciklą, verta planuoti partinį veisimą kas 2–3 sav., kad visada būtų augančių ir paruoštų svirplių.
Svirplių priežiūros aspektai
| Priežiūros aspektas | Optimalios sąlygos | Veiksmai |
| Temperatūra | 28–30 °C | Naudoti šildytuvus, termometrus. |
| Drėgmė | 50–70 % | Drėkintuvai, kempinėlės, reguliari priežiūra. |
| Švara | Sausa, be pelėsio | Valyti dėžes, šalinti atliekas, užtikrinti ventiliaciją. |
| Ventiliacija | Švelni oro cirkuliacija | Oro grotelės, mikroventiliatoriai. |
| Slėptuvės | Kartono dėžutės, lizdai | Kiaušinių dėklai ar kitos struktūros. |
Svirplių auginimas: teisiniai ir veterinariniai reikalavimai
Nors svirplių auginimas Lietuvoje vis dar laikomas inovatyvia ir mažai paplitusia žemės ūkio šaka, jam jau taikomi konkretūs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei ES teisės aktų reikalavimai. Tai ypač svarbu, jei svirpliai bus skirti žmonių maistui ar komerciniam platinimui.
1. Registracija ir ūkio statusas
Norėdami legaliai auginti svirplius komerciniais tikslais, turite įregistruoti ūkį, kaip gyvūnų laikymo vietą )VMVT, pranešti apie vabzdžių rūšį, kiekį, laikymo tikslą (maistui, pašarams, veisimui). Jei svirpliai naudojami tik savo reikmėms, registracijos reikalavimai švelnesni, tačiau vis tiek būtina informuoti VMVT, ypač jei vabzdžiai laikomi didesniais kiekiais.
2. Higienos ir biosaugos reikalavimai
VMVT taiko bendrus higienos reikalavimus visoms gyvūnų laikymo vietoms:
- patalpos turi būti pritaikytos vabzdžių auginimui: neperšlampamos, lengvai valomos, su kontrole nuo parazitų;
- turi būti užtikrinta švara ir kontaminacijos prevencija, ypač jei planuojama svirplius naudoti maistui;
- negalima naudoti netinkamų atliekų ar draudžiamų pašarų vabzdžių maitinimui – tik leidžiamus, saugius produktus.
3. Europos Sąjungos teisės aktai
Nuo 2021 m. Acheta domesticus (naminis svirplys) įtrauktas į leidžiamų naudoti maistui vabzdžių sąrašą pagal ES reglamentą (EU) 2015/2283 dėl naujo maisto („novel food“).
Tai reiškia, kad šią rūšį leidžiama auginti ir tiekti:
- tiesiogiai vartojimui žmonėms (džiovinti, miltai ir pan.),
- gyvūnų pašarams (ypač akvakultūroje, paukštininkystėje).
4. Produkcijos perdirbimas ir realizavimas
Norint svirplius apdoroti (džiovinti, malti į miltus ir pan.), būtina turėti:
- maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą (jei produktai skirti žmonių maistui);
- atitikti maisto saugos reikalavimus, įskaitant ženklinimą, kilmės nurodymą, saugojimo sąlygas.
Pardavimas gali būti:
- tiesioginis (pvz., turgūs, ūkio parduotuvės, e. prekyba);
- per tarpininkus (maisto gamintojai, pašarų įmonės, restoranai).
Gaminiai iš svirplių: nuo sporto baltymų iki bioplastiko inovacijų
Svirplių auginimas – tai ne tik alternatyva tradiciniam gyvulininkystės ūkiui, bet ir kelias į inovatyvių, tvarių produktų kūrimą. Be įprastų maisto gaminių, tokių kaip džiovinti svirpliai, miltai ar baltyminiai batonėliai, vis sparčiau vystoma aukštos pridėtinės vertės gamyba. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje startuolis Protein Rebel sukūrė sportininkams skirtą produktą „Reload“, kuriame naudojami svirplių baltymai. Jie, kaip rodo tyrimai, yra lengviau įsisavinami nei išrūgų baltymai. Tuo tarpu Kanados įmonė „Crickstart Food“ siūlo ekologiškus užkandžius su svirplių miltais, o Nyderlandų milžinė „Protix“ tiekia svirplių baltymus tiek žmonių maistui, tiek gyvūnų pašarų pramonei.
Dar viena įdomi kryptis – biotechnologijos. Svirplių kiautuose esantis chitinas gali būti apdorojamas į nanochitiną, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir tinka naudoti medicinoje, kosmetikoje ar net bioplastikų gamyboje. Šie inovatyvūs sprendimai leidžia svirplių atliekas paversti vertingomis medžiagomis, mažinančiomis ekologinį pėdsaką.
Taip pat, svirpliai vis plačiau naudojami naminių gyvūnų pašaruose, ypač alergiškiems augintiniams. Jų baltymai laikomi hipoalerginiais, maistingais ir tinkančiais net jautriam virškinimui. Be to, iš perdirbtų svirplių liekanų gaminamos biologinės trąšos, gerinančios dirvožemio būklę.
Visa tai rodo, kad svirplių auginimas – tai ne tik baltymų gamyba, bet ir inovacijų, tvarumo ir bioekonomikos dalis, kurios potencialas dar tik pradeda atsiskleisti.
Svirplių auginimas – tvarus proveržis ar pervertintas eksperimentas?
Atsinaujinantis žvilgsnis į baltymų šaltinius keičia žemės ūkio veidą, ir svirplių auginimas vis dažniau įvardijamas kaip viena perspektyviausių alternatyvų. Ekonomiškai efektyvus, tausojantis gamtos išteklius, nereikalaujantis didelių plotų – ši ūkio šaka atrodo puikiai atitinkanti XXI a. tvarumo siekius. ES sprendimai įteisinti tam tikras vabzdžių rūšis maistui ir pašarams rodo politinį palaikymą, o iki 2030 m. prognozuojama, kad vabzdžių baltymų rinka augs dešimtis kartų.
Vis dėlto, ši euforijos banga turi ir kitą pusę. Vabzdžių auginimas – vis dar jauna ir mažai standartizuota industrija. Nors technologijos sparčiai tobulėja, daugelis mažųjų ūkių susiduria su iššūkiais: didelė pradinė investicija į įrangą, žinių trūkumas, neaiškios rinkos realizacijos schemos ir konservatyvūs vartotojų įpročiai. Be to, kai kurių šalių teisės aktai, ypač veterinarijos srityje, kol kas yra dar nevisiškai pritaikyti vabzdžių fermų specifikai.
Taip pat kyla klausimų dėl vartotojų edukacijos, nors tvarumo argumentai ir stiprūs, dalis visuomenės vis dar skeptiškai žiūri į vabzdžis, kaip į maisto šaltinį. Todėl norint išplėsti svirplių produktų naudojimą, reikia nuoseklios komunikacijos, inovatyvaus produktų dizaino ir bendradarbiavimo su maisto pramone. Todėl svirplių auginimas šiandien balansuoja tarp pažangios žemės ūkio krypties ir eksperimentinės nišos, kurios sėkmė priklausys nuo gebėjimo spręsti technologinius, teisinius ir vartotojiškus iššūkius. Tačiau būtent dabar yra laikas tiems, kurie mato ateitį ne tik pelno kreivėse, bet ir giluminėse žemės ūkio transformacijose, tapti šios naujos bangos dalimi ar net jos lyderiais.
Šaltiniai:
https://www.theguardian.com/world/2024/feb/25/italian-cricket-breeders-insect-based-food
https://www.axios.com/local/twin-cities/2024/04/22/eat-bugs-minnesota-3-cricketeers
https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2021.6779
https://www.biobasedpress.eu/2023/10/protix-insects-for-food-and-feed
https://reveela.com/2020/08/17/protein-rebel-launches-insect-and-plant-protein-powders
https://openknowledge.fao.org/server/api/core/bitstreams/2043dd6d-0239-47e9-a93a-f1d750eb9be8/content
https://modernfarmer.com/2018/08/how-to-raise-crickets-for-food
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.