Žuvininkystė Lietuvoje – tai ne tik hobis žuvytei vakarienei pasigauti, bet ir vis labiau besikeičianti ūkininkavimo kryptis su realiu verslo potencialu. Šalies žuvininkystės sektorius šiuo metu patiria transformaciją: nuo tradicinių tvenkinių ūkių link modernių technologijų ir diversifikuotos produkcijos. Tai sudaro prielaidas ūkininkams, kurie galvoja apie rimtesnę verslo plėtrą, ieško naujų pajamų šaltinių ar tiesiog nori efektyviau panaudoti turimus žemės išteklius.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus dabartis
Per 2025 metų pirmąjį pusmetį uždarų akvakultūros sistemų gamyba Lietuvoje padidėjo 7 procentais ir pasiekė 697 tonas, o tai rodo sparčią sektoriaus plėtrą. Bendras akvakultūros sektorius šalyje yra gana įvairus: veikia apie 60 akvakultūros verslų, iš kurių maždaug pusė užsiima tradicine tvenkinių žuvininkyste, o likusi dalis – modernesnėmis uždaromis recirkuliacinėmis sistemomis.
2025 metų pirmąjį pusmetį į Lietuvos vandens telkinius buvo išleista daugiau nei 17 milijonų žuvų jauniklių, o tai rodo valstybės įsipareigojimą palaikyti biologinę įvairovę ir žuvų išteklius. Valstybinė žuvivaisa vykdo didžiulius įžuvinimo darbus, tačiau privatūs ūkininkai gali rasti savo nišą komercinėje žuvų gamyboje – auginant žuvis maistui, rekreacinei žvejybai ar specializuotiems tikslams.
Žuvų veisimas kaip verslas: ką svarbu žinoti?
Žuvų veisimas gali būti pelningas, tačiau reikalauja nuoseklaus planavimo, investicijų ir kantrybės. 2024 metais Lietuvoje buvo užauginta ir realizuota 1,3 tūkstančio tonų uždarų sistemų produkcijos, kurios vertė siekė 5,7 milijono eurų. Tai rodo, kad rinka egzistuoja ir auga, tačiau kartu didėja ir konkurencija.
Pagrindinės žuvininkystės kryptys Lietuvoje:
- Tradicinė tvenkinių žuvininkystė – žuvų auginimas specialiai įrengtuose tvenkiniuose. Tai labiausiai paplitęs būdas, tinkamas ūkiams, turintiems žemės plotų ir galimybę įrengti arba panaudoti esamus vandens telkinius. Šiltavandenės žuvys, tokios kaip karpiai, karosai, lynai, baltieji amūrai ir plačiakakčiai, auginamos tvenkiniuose su lėtai tekančiu vandeniu. Tinkamiausia vandens temperatūra jiems yra 20–25 laipsnių. Prekinės žuvys paprastai auginamos vienus, dvejus arba trejus metus priklausomai nuo rūšies ir augimo greičio.
- Uždaros recirkuliacinės sistemos (UAS) – moderniosios technologijos, leidžiančios auginti žuvis kontroliuojamomis sąlygomis, nepriklausomai nuo klimato ir sezoniškumo. Šios sistemos taupiai naudoja vandenį, kuris cirkuliuoja uždarame rate, nuolat filtruojamas ir valomas. Pagrindinė rūšis, auginama uždarose sistemose, yra afrikinis šamas, sudarantis 61 procentą visos tokių sistemų produkcijos. Taip pat auginami vaivorykštiniai upėtakiai, europiniai unguriai ir alpiniai šalviai.
- Rekreacinė žuvininkystė – žuvų auginimas privačiuose tvenkiniuose mokamoms žūklėms organizuoti. Tai gali būti perspektyvi kryptis ūkiams, esantiems netoli didesnių miestų ar turizmo vietų. Ši veikla reikalauja ne tik žuvų auginimo, bet ir infrastruktūros kūrimo, rinkodaros.

Žuvininkystė: kokias žuvis verta auginti?
Pasirinkimas priklauso nuo turimos infrastruktūros, investicijų, rinkos ir turimo patyrimo:
- Karpiai – labiausiai paplitusi rūšis Lietuvoje, sudaranti apie 95 procentus tradicinių tvenkinių produkcijos. Karpiai nereiklūs gyvenimo sąlygoms, gerai auga daugelyje tvenkinių, gali būti šeriami įvairiais grūdais arba specializuotais pašarais. Dvimečiai karpiai per sezoną gali pasiekti dviejų kilogramų svorį. Karpių kaina rinkoje yra gana prieinama, tačiau dėl didelės produkcijos apimčių gali būti stabilus pajamų šaltinis.
- Afrikinis šamas – sparčiai auganti rūšis uždarose sistemose. Afrikinio šamo vidutinė didmeninė kaina 2025 metų pirmąjį pusmetį siekė 3,60 eurų už kilogramą, o ankstesniais metais ji buvo dar didesnė. Šamai pasižymi greitu augimu ir atsparumu aplinkos pokyčiams, tačiau jų auginimas reikalauja investicijų į technologijas ir pastovią vandens kokybės kontrolę.
- Vaivorykštiniai upėtakiai – vertinama rūšis tiek rekreacinėje žvejyboje, tiek maisto produktų rinkoje. Upėtakiams reikalingas šaltesnis vanduo ir geras deguonies režimas, todėl jų auginimas tvenkiniuose ar uždarose sistemose yra sudėtingesnis ir brangesnis, bet kaina rinkoje taip pat yra aukštesnė.
- Amūrai ir plačiakakčiai – naudingos žuvys tvenkiniams prižiūrėti. Amūrai maitinasi vandens augalais, o plačiakakčiai filtruoja fitoplantoną, padėdami išlaikyti vandens skaidrumą. Jos gali būti auginamos kartu su kitomis rūšimis polikultūroje, efektyviau panaudojant tvenkinio išteklius.
- Lydekos, lynai, eršketai – plėšriosios ar vertingos žuvys, kurios gali būti auginamos rekreacinėms žūklėms arba maisto produktų gamybai. Jų auginimas yra sudėtingesnis, tačiau gali atnešti didesnę pridėtinę vertę.
Kokių investicijų ir sąnaudų reikalauja žuvų veisimas?
Norint pradėti žuvų veisimo verslą, reikalingos įvairaus lygio investicijos priklausomai nuo pasirinktos krypties:
- Tradiciniai tvenkiniai – jei jau turite tinkamą žemės plotą, galite įrengti paprastus žuvininkystės tvenkinius. Tvenkinio kasimas, hidrotechninių įrenginių pastatymas, įžuvinimas pradine medžiaga ir pašarų įsigijimas gali pareikalauti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų priklausomai nuo masto. Tvenkinio plotui auginti karpius pakanka nedidelių investicijų, tačiau reikia laiko – žuvys auga lėtai ir pajamos gaunamos tik po sezono ar kelių sezonų.
- Uždaros recirkuliacinės sistemos reikalauja gerokai didesnių investicijų. Sistemos įrengimas, baseinų, filtrų, deguonies tiekimo, temperatūros kontrolės įrangos įsigijimas gali kainuoti nuo dešimčių tūkstančių eurų ir daugiau. Tokios sistemos yra imlios energijai, todėl eksploatacinės sąnaudos taip pat didesnės. Tačiau jos leidžia auginti žuvis visus metus, greičiau pasiekti prekybos dydį ir nepriklausyti nuo klimato sąlygų.
- Energija ir pašarai – pagrindinės eksploatacinės sąnaudos. Uždarose sistemose būtina nuolatinė vandens cirkuliacija, filtravimas ir deguonies tiekimas. Šildymas šaltuoju metų laiku taip pat gali pareikalauja daug energijos. Pašarai sudaro reikšmingą dalį sąnaudų, ypač auginant žuvis intensyviai.
- Darbo jėga – mažesniems ūkiams gali pakakti šeimos narių darbo, tačiau didesniems reikalingas papildomas personalas žuvims šerti, tvenkiniams prižiūrėti, kontroliuoti vandens kokybę, tvarkyti įrangą.

Teisiniai reikalavimai ir leidimai
Lietuvoje žuvų veisimas yra reglamentuojamas keliais teisės aktais, todėl ši veikla privalo atitikti aplinkosauginius, veterinarinius ir žuvininkystės reikalavimus. Žuvininkystės tvenkiniai turi atitikti teisės aktuose nustatytus apibrėžimus, būti tinkamai įrengti ir turėti reikiamus hidrotechnikos statinius, o vandens kokybė privalo atitikti žuvininkystės vandens telkiniams keliamus standartus. Nauji tvenkiniai negali būti statomi vandens šaltinio baseine aukščiau jau esančių žuvininkystės tvenkinių be atitinkamo leidimo.
Žuvų auginimas komerciniais tikslais reikalauja registruoti verslo subjektą ir pasirinkti tinkamus veiklos kodus, o planuojant žuvų ar jų produktų pardavimą būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Tvenkiniuose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę kontroliuoja įgaliotos institucijos, todėl būtina nuolat stebėti žuvų sveikatą, laikytis ligų prevencijos priemonių ir užkirsti kelią galimam jų plitimui. Jei tvenkinio įrengimas ar vykdoma veikla gali turėti poveikį aplinkai, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir gauti reikalingus leidimus, užtikrinant, kad veikla nepakenks vandens kokybei, žuvų ištekliams ir biologinei įvairovei.
Žuvininkystė: pardavimo kanalai ir rinka
Didžioji dalis uždarų sistemų ūkiuose užaugintos žuvų produkcijos realizuojama Lietuvos rinkoje, o tai rodo, kad vietinė paklausa yra pagrindinis pardavimo ir rinkodaros taikinys. Vienas iš dažniausių kanalų yra tiesioginė prekyba, kai žuvys parduodamos tiesiai iš ūkio vietiniams gyventojams ar žvejams mėgėjams. Šis būdas leidžia gauti didesnę maržą, tačiau reikalauja aktyvios rinkodaros, sertifikatų ir patogios infrastruktūros pirkėjams.
Kitas svarbus realizavimo kelias – didmeninė prekyba, bendradarbiaujant su žuvų perdirbimo įmonėmis, didmenininkais ar prekybos tinklais. Tai stabilesnis ir lengviau prognozuojamas pardavimo būdas, nors supirkimo kainos dažniausiai būna mažesnės.
Vis didesnį susidomėjimą kelia ir restoranai bei maitinimo įstaigos, vertinančios vietinę ir šviežią produkciją – šis kanalas gali būti ypač pelningas tiekiant vertingesnes žuvų rūšis. Papildomų pajamų gali suteikti ir rekreacinė žvejyba, kai privačiuose tvenkiniuose organizuojama mokama žūklė, derinant žuvų pardavimą su paslaugų teikimu.
Nors dauguma ūkių orientuojasi į vidaus rinką, egzistuoja ir eksporto galimybės į kaimynines šalis, tačiau tam reikalingi papildomi sertifikatai, veterinariniai dokumentai ir gerai suplanuoti logistikos sprendimai.

Žuvininkystės iššūkiai ir galimybės
Žuvų veisimo verslas Lietuvoje susiduria su keliais pagrindiniais iššūkiais:
- Konkurencija ir kainos – augant gamybai, kainos juda žemyn, o tai tampa iššūkiu augintojams. Sektorius pereina iš augimo į brandos etapą, todėl būtina ieškoti efektyvumo didinimo būdų, mažinti sąnaudas, kelti produkcijos kokybę.
- Energijos kainos – vienas didžiausių iššūkių uždarų sistemų augintojams. Aukštos elektros kainos daro įtaką pelningumui, todėl būtina ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, diegti energiją taupančias technologijas.
- Klimato kaita – keičiasi vandens temperatūra, kritulių režimai, ekstremalesni orai gali paveikti žuvų augimą, išgyvenamumą ir ligų plitimą. Būtina prisitaikyti, diegti klimatui atsparias technologijas.
- Žinios ir patirtis – sėkminga žuvininkystė reikalauja nuolatinio mokymosi, specializuotų žinių apie žuvų biologiją, ligų prevenciją, vandens chemijos valdymą. Lietuvoje veikia asociacijos, tokios kaip Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija bei Alternatyvioji akvakultūra, kurios gali padėti gauti konsultacijas, dalyvauti mokymuose.
Tačiau egzistuoja ir galimybės:
- Vietinės produkcijos paklausa – vartotojai vis labiau vertina šviežią, vietinę, kokybišką produkciją. Tai sudaro galimybes ūkiams kurti savo prekės ženklus, pabrėžti produkcijos kilmę ir kokybę.
- Diversifikacija – galimybė plėsti asortimentą, auginti keletą rūšių, teikti papildomas paslaugas. Tai padeda sumažinti verslo riziką ir padidinti pajamas.
- ES parama – Europos Sąjunga teikia paramą žuvininkystės sektoriui per įvairias programas. Galima gauti finansavimą infrastruktūros plėtrai, technologijų diegimui, rinkodarai. Svarbu sekti aktualias kvietimus teikti paraiškas.
- Nišinės rūšys ir produktai – galimybė auginti mažiau paplitusias, bet vertingas žuvų rūšis, tokias kaip eršketai, alpiniai šalviai ar krevetės. Tai gali atnešti didesnę pridėtinę vertę ir išskirtinumą rinkoje.
Žuvininkystė rekomendacijos pradedantiesiems
Svarstant pradėti žuvų veisimo verslą, rekomenduojama neskubėti ir veiklą pradėti nuo nedidelio masto. Tai leidžia saugiau išbandyti pasirinktą kryptį, įgyti praktinės patirties, geriau suprasti technologinius procesus ir išmokti valdyti galimas rizikas, o tik vėliau planuoti plėtrą. Be to, labai svarbu konsultuotis su specialistais – ichtiologais ar žuvivaisos ekspertais, kurie gali padėti pasirinkti tinkamas žuvų rūšis, nustatyti optimalias įžuvinimo normas ir patarti dėl priežiūros bei šėrimo. Naudinga jungtis prie asociacijų, dalyvauti mokymuose ir seminaruose, nes tai suteikia ne tik žinių, bet ir vertingų kontaktų.
Prieš pradedant veiklą būtina parengti aiškų ir realistišką verslo planą, įvertinant reikalingas investicijas, kasdienes eksploatacines sąnaudas, galimas pajamas ir atsipirkimo laikotarpį. Taip pat svarbu iš anksto ištirti rinką – suprasti, kam ir kokiais kanalais bus parduodama produkcija, kokia paklausa ir konkurencija vyrauja konkrečiame regione, užmegzti ryšius su potencialiais pirkėjais, restoranais ar prekybos vietomis.
Ne mažiau reikšminga yra kokybės užtikrinimo strategija: veterinarinių, aplinkosauginių ir žuvininkystės reikalavimų laikymasis, nuolatinė žuvų sveikatos ir vandens kokybės kontrolė. Aukšta produkcijos kokybė tampa tvirtu pagrindu ilgalaikiam pasitikėjimui ir sėkmingai verslo plėtrai.

Žuvų veisimas ir žuvininkystė Lietuvoje nėra vien hobis – tai reali verslo galimybė ūkiams, norintiems diversifikuoti veiklą, efektyviau panaudoti turimus išteklius ar tiesiog ieškoti naujų pajamų šaltinių. Sektorius auga, modernizuojasi, tačiau kartu kyla ir konkurencija bei iššūkiai. Sėkmė priklauso nuo rūpestingo planavimo, investicijų į žinias ir technologijas, gebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir pastovios orientacijos į kokybę.
Tinkamai suplanuota ir vykdoma žuvininkystės veikla gali tapti pelningų pajamų šaltiniu ir prisidėti prie vietinės maisto gamybos stiprinimo.
Šaltiniai:
- https://awionline.org/content/fish-farming-and-aquaculture
- https://www.mcsuk.org/ocean-emergency/sustainable-seafood/from-sea-to-plate/fish-farming/
- https://www.ficsi.in/blog/how-to-start-fish-farming-easy-steps-for-beginners/
- https://www.animal-ethics.org/fish-farming/
- https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D22016A0EC70/asr
- https://am.lrv.lt/lt/naujienos/supaprastintos-zuvu-iveisimo-taisykles-isnuomotuose-telkiniuose-p1AG/
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.
